Iš vogčia nugirstos diskusijos po Panevėžio J. Miltinio dramos teatro 75-mečio proga kovo 18 d. vykusios ceremonijos bei spektaklio „Lietaus dievas“ (pjesės aut. Alvydas Šlepikas, rež. Julius Dautartas).

 

– Sako, jubiliejuje meno, verslo ir politikų elitas?..
– Kas čia? Festivalis „Juokis“?
– Man ten didžiausią įspūdį paliko rūbininkė, kuri paprašius paltų pasakė: „Mergaitės, o kur jūs einat, spektaklis juk dar nesibaigė!“
– Snobų iš sostinės, matai, privažiavo...
– Klausėt, apie ką spektaklis? Per žinias ką tik sakė – 4 porų meilė SKIRTINGAIS PAVIDALAIS...
– Pamačiau vakar per „Panoramą“ reportažą ir jis mane išgąsdino, tai baisu pagalvot, kokį poveikį spektaklis turėjo... Ilgai truko?
– Beveik 3 valandas.
– Gal ko nors nesupratote? Gal tai politiškai svarbus renginys? VIENIJAN­TIS PANEVĖŽĮ?
– Man atrodo, kad tas teatras niekada nebepasveiks...
– O jei taip pastačius „Hamletą“ su visu klojimo teatro anturažu ir vaidybos stilium: „Vartyti akis ir kuo garsiau rėkti, kad būtų juokyyynga“? Gal visai netikėta būtų?
– Labai tikėta, tame teatre tikėta. Stebiu, kad vietiniai labai gina šitą spektaklį, vos ne džiaugiasi, kad grįžo tikras teatras. Toks, koks patinka papras­tiems žmonėms.
– Kaip tik dabar „Kultūros savaitėj“ apie šį spektaklį kalbėjo naujasis teatro vadovas – Šlepiko pjesę palygino su Fellinio „Amarkordu“ (čia turbūt apie tą patį?).
– Buvau pamiršus šitą frazę... Nors lįsk po žemėm.
– Bet žmonės, kai plojo, atsistojo?
– Ketinau važiuoti žiūrėti vaidinimo pagal Aleksijevič, bet dabar...
– Aš manau, kad jūs visi čia esate tiesiog nepribrendę įvertinti Didžiojo Režisieriaus darbų...
– Sulėkė Vilniaus ponai ir suniekino paprastų žmonių darbą.
– Tamstą reikėtų ten surištą laikyti, kitaip pabėgtumei.
– Bet žiūrau, kiek čia Jūsų tąvakar iki Panevėžio nukakusių...
– Per LRT rodė, pilnai ir neatšaukiamai...
– Na taip, čia LRT pasirinkimai – Tuminas, Dautartas...
– Maža to, rodė kalbas Butkevičiaus, Biručio ir kažkokio asmens, kuris prisistatė esąs nuo Graužinienės, „bet su lietuviška pavarde“, ir paties Zaikausko, kuris pranešė, kad jam šiandien labai baisi diena, bet dėkojo partijai ir vyriausybei, kad atvyko – reikėjo tai matyti.
– Gerai jau gerai, nustokit gėdinti, ir taip nežinau, kur slėptis. Labai norisi tikėti, kad šitas Pdt atsigaus. Ir manau, kad viskas jiems pavyks, neskubėkim. Zanussi pastatys tvarkingai, Zaikauskas kažkada irgi neblogai statė. Dar neskubėkim žvakių degioti.

 

* * *

– Sprendžiant iš nuotraukų – „Juokis“.
– Einam iš salės vakar, o kažkokia nepažistama moteris ir sako, kaip mums gėda. Ne gėda, sakau, bus dar tų gerų spektaklių. Jau 20 metų laukiam, sako, o vis nėra. Tai buvo taip liūdna.
– Gal kita nepažįstama moteris pasakytų, kad 20 metų rodyti tik geri spektakliai. Prikalba įvairiai moterys...
– „Moteris“ čia ne svarbiausias žodis. Tai, ką mačiau, liudijo, kad ji teisi.
– Nekantrauju išvyst šį spektaklį!
– Ar manote, kad kokiam „Domino“ teatre su valinskienėm, ramanauskais ir kitais iškiliais aktoriais aukštesnio lygio spektakliai užgimsta?
– Tai gal turi būti skirtumas tarp „Domino“ ir Miltinio teatro???
– Be to, „Domino“ teatras yra privati, pelno siekianti liaudies linksminimo įstaiga. Jam vulgus yra aukso avinėlis, kurio būtina paisyti.
– Sirgdamas – su aukšta temperatūra –­ žiūrėjau šį spektaklį per LRT. Viskas susiliejo į nedalomą ūką, kurį kartais, einant ratais, išsklaidydavo Kompozitoriaus geranoriški komentarai Režisieriaus atžvilgiu.
– Spektaklyje muzikos buvo žiauriai daug ir tokios iliustratyvios, kad ūūūūūūūūūū...
– Būta, begulint lovoje, ir tokių košmarų...
– Gal šis kūrinys padėjo tau pasveikti?
– Prabusti.
– O tas reklamuotas „baketas“ buvo?
– „Baketas“ yra viršuždavinys.
– Tai buvo „baketas“ ar ne?
– Buvo, ir ne tas žodis koks! Mačiau fotkes: kaip iš devinto dešimtmečio!!!
– „Baketas“ buvo, bet mes namo važiavome su kolegomis... Kadangi jie dėmesingai sekė visą spektaklį, tai buvo taip susiparinę, kad „baketą“ ignoravo, išrūkome iš teatro žaibo greičiu.
– Gaila... Buvau kviestas į tą šventę. Manau, būčiau „deramai“ pasirodęs.
– Jau geriau nereikia „deramai“.
– Belieka konstatuoti, kad naujasis režisieriaus Dautarto darbas sukėlė daugybę produktyvių diskusijų ir nepaliko abejingų, ko nepasakytum apie kokius nedrąsius lietuvių bandymus interpretuoti lenkų romantikus užsienyje ir pan.
– Ne veltui teigiami personažai yra nuobodūs. Na, ką gali diskutuoti, jeigu gerai pastatytas spektaklis?
– Būtent. Geriečiai ir visi tie pateptieji su savo teisingai sukaltais spektakliais, nuo kurių ne mums vieniems jau seniai bloga, eina sau ten...
– Einame jau, einame. Labanaktis.

VISIŠKA UŽDANGA