Kovo 3 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje vyko Yves’o Plasseraud knygos „Irena Veisaitė. Tolerancija ir neabejingumas“ pristatymas. Pokalbyje dalyvavo autorius, I. Veisaitė ir Leonidas Donskis. Serijos „Ant dviejų pasaulių ribos. Tapatybė, laisvė ir moralinė vaizduotė Baltijos valstybėse“ knygą anglų kalba išleido Leideno ir Bostono leidykla „Brill | Rodopi“. Knygos – autorius prancūzų teisininkas, istorikas, Baltijos valst...
Poleminis straipsnis* Kartais norisi išgerti, jei suprantat, apie ką kalbu. Kartais dažnai... Aš vertėjas. Manau, kad tai teisinga ir sveikintina pozicija gyvenime, bet aš ne apie tai... Rusai turi tokį pažyminį – „avietinis“. Tai gali būti spalva, garsas, pojūtis. „Avietinės“ gali būti vadžios, dulkės, bažnyčios varpų skambesys. Sunku toms „avietėms“ rasti lietuvišką atitikmenį, sakyčiau, artimiausias būtų „a...
Prisipažinsiu – kelionėje nemėgstu atvykti. Nakvojimas oro uoste, skrydis pigiomis oro linijomis, kai sėdžiu taip, jog galiu keliais užsispausti ausis, nutįsusi smakru seilė, galva, kinkčiojanti autobuse, trumpučiai saldūs knarktelėjimai snaudžiant traukinyje, šaltos grindys išsitiesus po stalu naktinėje kelionėje keltu – tai mane itin atpalaiduojantis kelionės etapas. Pailsiu tik visokiose non-places – lovų tarpuose tarp čiužinių. Atvykus privalu ieškoti,...
Aleksandras Sokurovas (g. 1951) – rusų kino režisierius, scenaristas. „Kino pavasario“ žiūrovai šiemet turės galimybę pamatyti naują režisieriaus filmą „Frankofonija“. 2015 m. Venecijos kino festivalyje šis filmas apdovanotas Europos ir Viduržemio jūros šalių kino kritikų sąjungos prizu. Filme pasakojama, kaip Antrojo pasaulinio karo metais prancūzas Luvro direktorius ir vokietis, atsiųstas prižiūrėti muziejaus ir organizuoti jo vertybių gabenim...
Vasario 16-ąją Nacionalinėje dailės galerijoje Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus kalbino Vytautą Landsbergį V. Landsbergis. Buvo laikas, kai mane vadindavo pirmininku. Ir gana rimtai. Buvau partijos, buvau Seimo pirmininkas. Man taip labiau patiko, nes tų profesorių, žinot, visur pilna. Nors kai kas ir sakydavo: „Taip, profesorių daug, bet Profesorius yra vienas.“ Aš taip nenoriu. V. Radzevičius. Aš jums labai pavydžiu, nes gimėte 1932 m., tad dar aštuo...
Iš vogčia nugirstos diskusijos po Panevėžio J. Miltinio dramos teatro 75-mečio proga kovo 18 d. vykusios ceremonijos bei spektaklio „Lietaus dievas“ (pjesės aut. Alvydas Šlepikas, rež. Julius Dautartas). – Sako, jubiliejuje meno, verslo ir politikų elitas?..– Kas čia? Festivalis „Juokis“?– Man ten didžiausią įspūdį paliko rūbininkė, kuri paprašius paltų pasakė: „Mergaitės, o kur jūs einat, spektaklis juk dar nesibaigė!...
„Didvyrių aikštėje“ (LNDT, rež. K. Lupa). Iš karto norisi pasakyti ne „ir aš čia buvau“, bet „ir aš čia esu“... Bernhardas... Thomas... Neabejotinai geresnis dramaturgas, prozininkas nei poetas... Nuobodus, vangus, skersai išilgai ironiškas, provokuojantis, nepatogus spektaklis... Net ne spektaklis, o vyksmas. Koks ir turi būti teatras. Atpažįstamas, nuoseklus, stabiliai per mažus batus avėti siūlantis, į šuns d...
Jau 25-erius metus Niujorke gyvenantis RAY (RIMVYDAS) BARTKUS garsėja iliustracijomis tokiems leidiniams kaip „The New York Times Book Review“, „Harper’s Magazine“, „Time“, „The Wall Street Journal“ ir kt., taip pat instaliacijomis, tapyba ir piešiniais. Susitikę su menininku Čelsio rajone, kur itin gausu meno galerijų, kalbėjomės apie gyvenimą Niujorke, meno rinką ir kūrybą. ( Ray Bartkaus darbai iš VDA ekspozicijų salė...
Geriausias būdas įvertinti knygą iš LLVS sudaryto 2015 m. vertingiausių verstinės šiuolaikinės literatūros knygų sąrašo – perskaityti „alfą ir omegą“. Bernardo Atxaga. „Obabakoak“. Iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė. – V.: „Kitos knygos“, 2015. α: Įrištos į odinius viršelius ir lentynose tvarkingai išrikiuotos Stefano Verfelio knygos užgožė kone visas keturias svetainės sien...
Slapčia buvo fiksuojami pokalbiai prie Š. Saukos paveikslų. Užrašė Romas Bartavičius. Rimas. Tai nėra paveikslai, kuriuos norėtum pasikabinti namuose ir kasdien žiūrėti. Bet vis dėlto tai meistro darbas. Žinai, kokį paveikslą laikau raktiniu? Ogi „Autoportretą su slyva“. Čia ir kančia – aliuzija į šv. Jono Krikštytojo galvą – ir ironija ar autoironija, nes tai autoportretas. Save išprievartavęs krauju, atvira mėsa, bja...