(1919 07 15 – 2015 01 20) DIENORAŠČIO FRAGMENTAI 1938NemeikščiaiAntradienis / Birželio 14 Vakar grįžau iš Kauno. Autobusas smarkiai vėlavo, ir Utenoje buvau tik 15 minučių prieš vidurnaktį. Namo ėjau pėsčias (nes nebuvau pranešęs, kad atvažiuoju). Ėjau lėtai, sustodamas, įsiklausydamas, mėgaudamasis. Prie tiltelio per griovį, kuris skiria mūsų karalystę nuo kaimyno, mane sutiko katė ir nepaprastai greitais judesiais trindamasi aplink kojas bėgo iš paskos. Kieme nykiai švokštė liepos ir t...
Man pasisekė – laimėjau „Tarptautinių kultūros komunikacijų centro" (dabar – Lietuvos kultūros instituto) stipendiją, skirtą mėnesio trukmės viešnagei rašytojų rezidencijoje Vysbadene, Vokietijoje. Atskridau čia tiesiai iš Italijos, elektroninės literatūros festivalio. „Gaila, kad reikės išsiskirti su pietietišku temperamentu", – pagalvojau lipdama lėktuvan į Frankfurtą prie Maino. Tačiau neilgam. Pasirodo, prabangiu „Vilos Klementinos" rezidencijos aukštu džiaugsiuosi su italų rašytoja iš Fer...
Beata Stasińska – leidėja, redaktorė ir kultūros vadybininkė. XX a. devintajame dešimtmetyje buvo rašytojo Igorio Newerlo sekretorė, redagavo pogrindinį laikraštį „Wola". 1991–1997 m. vadovavo laikraščio „Życie Warszawy" priedui apie knygas „Ex Libris". Viena iš leidyklos W. A. B. įkūrėjų ir redaktorių. Nuo 2013 m. – leidybinės grupės „Foksal" valdybos narė. Moterų kongreso Programų tarybos, judėjimo „Kultūros pilietis" ir Lenkų PEN klubo narė. Su BEATA STASIŃSKA kalbasi Olga Byrska. Kokia b...
Agnė Žagrakalytė. KLARA. ‒ Vilnius: Tyto alba, 2014. Agnės Žagrakalytės „Klaros“ laukiau kaip kokio svarbaus įvykio. Ir visai ne dėl jos pirmojo romano sėkmės, o dėl publikacijos „Literatūroje ir mene“. Iš trumpo prozos skiltyje skaityto teksto padariau išvadą: „Turėtų būti socialinės tematikos, tikras, o ir autorė – poetė, tad neplevėsuos nereikalingais žodžiais kaip vėliavomis pati nesuprasdama jų reikšmių.“ Ir sulaukiau. „Klara“ štai guli baigta skaityti, bet nebaigta suvokti. Ką turiu gal...
Mirus tėčiui, nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos kultūros instituto direktorę Aušrinę Žilinskienę ir jos artimuosius.Lietuvos kultūros instituto darbuotojai Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos kultūros instituto direktorę Aušrinę Žilinskienę, mirus tėveliui.„Literatūros ir meno" redakcijos žmonės...
Sausio 7 d. mirė lenkų rašytojas ir režisierius Tadeuszas Konwickis, gimęs 1926 m. Naujojoje Vilnioje. Prieškario Lietuvoje prabėgusi vaikystė ir jaunystė nuolat atsispindėjo jo kūryboje. T. Konwickis priklausė garsiajai Lenkų kino mokyklai, kūrė autorinius filmus. Apdovanotas daugeliu literatūros ir kino apdovanojimų (pvz., 1958 m. Venecijos kino festivalio Didžiuoju prizu už „Paskutinę vasaros dieną“). Lietuviškai išleisti romanai „Šių dienų sapnininkas“ („Vaga“, 1968) ir „Mažoji apokalipsė“...
Kiekviena karta turi savus, tik jai būdingus raiškos būdus, dažniausiai diktuojamus laikmečio ir tuo metu prieinamų technologijų. Tačiau skirtingi pasaulėvaizdžiai dar nereiškia, kad nėra bendrumų. Anaiptol. Jaunimo judėjimai, kad ir kokia forma reikštųsi, visada siekia vieno – saviraiškos laisvės, o kiekvieną vyresniąją kartą šios nesibaigiančios paieškos erzina, nes manoma, kad viską atrasti jau pavyko jiems. Daugumai tėvų nesąmoningai norisi, kad vaikai sektų jų pavyzdžiu, tači...
Jacobas Weisbergas, „Slate" žiniasklaidos grupės vyriausiasis redaktorius, sako: „Geriausias atsakas į #CharlieHebdo ataką – neskaitant žudikų sugavimo ir nubaudimo – plėtoti šventvagišką satyrą." Tai labai amerikietiškas požiūris. Čia, Europoje, kur musulmonų populiacija kur kas didesnė, mes turime derinti saviraiškos laisvę su socialinio susitelkimo poreikiu. Bet Weisbergo požiūris apskritai labai vakarietiškas, sekuliaristinis, tad jo džiaugsmingai nereligiškas skambesys tikriausiai sulauks d...
Nerišlumo ir prieštaravimo sau pačiam šedevriukas, JAV valstybės departamento pareiškimas apie šios savaitės tarptautinį musulmonų pogromą prieš spaudos laisvę, drauge atsitiktinai buvo ir taiklus. „Antimusulmoniški vaizdai yra nepriimtini lygiai taip pat kaip ir antisemitiniai vaizdai, ar antikrikščioniški vaizdai, ar vaizdai prieš bet kuriuos kitus religinius įsitikinimus." Taip bylojo nelaimingasis Seanas McCormackas, skausmingai lėtai skaitydamas tai, kas turėjo būti apgalvotas valdžios p...
Atsispirti norėčiau nuo a. a. Romualdo Granausko minties, išsakytos bene paskutiniame interviu praėjusių metų balandį (rašytojui mirus, pokalbis buvo kartojamas per LRT televiziją). Jolantai Kryževičienei užsiminus, kad pastarieji jo kūriniai – istoriniai, nes apie pokarį, rašytojas ėmė ginčytis: „Istoriniai būtų, jei rašyčiau apie tai, ko nemačiau, neišgyvenau; mano kūriniai – iš praeities, aš buvau liudininkas aprašomų įvykių, gyvenau tuo pat laiku, kaip ir aprašomi žmonės." Manau, ta...