Yanno Berthino nuotrauka

 

Kartais šitaip kreipdavausi į rugsėjo 5 d. rimtai sudžiazavusį RoRą. Klystate, ne flirtas. Šiam žmogui paprasčiausiai tiko italų kalba. Tiko ir akiniai, skarelės, meilė detalėms. O mirtis dar aiškiau atskleidė, kiek daug mūsų – irgi detalių – čia jis paliko: įvaikintų, įbrolintų, draugų, žodžio gerbėjų ir pan. Veikiausiai kiekvienas turime po įdomų, nekasdienį kreipinį. Beje, jam tiko ir anglų kalba. Pradėjo ją drąsiai savintis before it was cool. Žinau, užsiiminėju šventvagyste – apie RoRą turėtų rašyti kiti, daugiau matę. Išties ir parašė.

Mudu pažįstami vos dvejus metus. Paprašė laukti Bokšto gatvėje prie vartelių su didžiule R raide, nusivedė į gražų butą, pasisodino ant sofos, šliūkštelėjo vyno į krištolą ir pasakė, kad aš nepanaši į tokią, kuri nuspaustų atominės bombos mygtuką, per švelni. Vėliau vis tiek vadindavo šefe.

Dabar mūsų draugystė virsta į retrospektyvą, ryškėja kadrai. Palangos sendaikčių turgus, laimingas kaip vaikas, kad rado seną, retą knygos leidimą; senelių namas su apskritu langu, bandau rašytoją įsivaizduoti su mokykline uniforma, virtuvėje ant Smetonos laikų stalo tirpsta sviestas; važiuojame pas Jokūbą Jacovskį, planuojame grand dalykus, visada tik grand, net seilė tįsta; perku jam keistą gėlę Naugarduko gatvėje, nesuprantu, ar patiko, gali būti, kad ne; sėdime prie Romos pastatų spalvos sienos, raudona ochra, jis iš kišenės traukia vieną istoriją po kitos, linguoja bosanovos ritmu, aš klausau ir svarstau, ar nereikėtų slapčia jo įrašyti, iškart nuotykis, tuomet prisimenu – juk pats užrašys.

Neseniai Rolandas aplankė mane sapne. O kaip kitaip. Iš kuprinės išsitraukė nemažą maišelį rudojo cukraus ir pasakė: „Čia iš Meksikos, žinosi, ką su juo daryti.“ Tad sėdžiu ir galvoju, Rolandai, ar tikrai man siunčiate ženklą ir tas cukrus yra jūsų prieš pat mirtį atsiųstas rankraštis, ar čia tik mano pasąmonė tvarkosi atminties stalčiuose?

Šiame numeryje spausdiname dar niekur neskelbtą Sauliaus Vasiliausko pokalbį su Rolandu Rastausku ir paskutinį rašytojo tekstą iš ciklo „Atminties stalčiai“. Neringa Butnoriūtė rašo apie naują Tomo Petrulio knygą, Aistė Kisarauskaitė – apie Algio Griškevičiaus parodą Kaišiadoryse, rasite Kotrynos Lingienės minčių apie gatvės meną, Ievos Sokolovaitės prozos ir kt.