Iš Kruvinosios Merės (švelnių) pasakojimų Prieš kiekvieną Sausio 13-ąją apninka negera nuojauta, kad vėl iš tribūnų išgirsiu tuos pačius žodžius: kaip jie kadaise krito ir kokie jie Didvyriai! Bet jeigu šiemet kas nors pasiimtų į rankas lapą su buhalterijos antspaudais ir garsiai paskelbtų, kaip, kokiomis sumomis ir kada buvo paremtos per tuos baisiuosius įvykius žuvusiųjų šeimos, labiau tikėčiau valstybe. Stoja prieš piliečius kuris nors iš Vyriausybės ir sako: mes ištaisėme pliurpimo klai...
Vytautas Rubavičius daugiau nei prieš septynerius metus viename iš interviu tvirtino, kad mūsų valstybės santvarka yra vaizduojamoji demokratija. Ji netikra, tik simuliuojama, nes žiniasklaida, verslas ir politika pernelyg glaudžiai susiję, šalyje nėra užtikrinamos visų teisės, piliečiai, balsuodami per rinkimus, tik įsivaizduoja, kad jų balsas ką nors lemia. Iš tiesų, stebint pastarųjų kelių dešimtmečių Lietuvos politiką, kyla mintis, kad nuo to, ką išrinksime į Parlamentą, priklauso ne tiek...
Pastaruosius porą mėnesių visi aplink tik ir kalba apie kvadratą. Ir nors tie mėnesiai – Algirdo Juliaus Greimo oficialiųjų jubiliejinių metų finišas, kalbos sukasi apie Rubeno Östlundo filmą „Kvadratas“ („The Square“, 2017). Pažiūrėjau. Visai nieko. Nors nesujaudino, neužkabino, bet ištvėriau iki galo. Gal iš pagarbos vikingams, o gal iš smalsumo – gal bent šįkart skandinavų filmas baigsis geruoju? To meninio filmo scenų atšvaitai po poros dienų išblėso, tačiau semiotinio kvadrato pamėklė il...
Kiekvienais metais viešai arba dažniau užkulisiuose verda mirtinos aistros dėl Nacionalinių premijų1. Vieni tų premijų baisiai nori dėl garbės, kiti tiesiog turi skolų ir nori bent kuriam laikui atsikvėpti nuo materialinių rūpesčių bei depresijos (tai suprantama). Treti, artėjant senatvei, rūpinasi galima, tikėtina valstybine pensija (irgi suprantama). O ketvirti, palankiai susiklosčius konjunktūrinei situacijai, premiją tiesiog gali susiveikti dėl visa ko. Nepakenks (irgi suprantama?). Vieni...
Gruodžio horoskopas Tikiu, išauš tokia diena, kai Lietuvoje nebeliks pykčio ir pagiežos. Net ne tikiu, o tikrai žinau. Remdamasi savo sukurta mokslinio debilizmo teorija neseniai sukonstravau kosmine energija varomą aparatą, kuris kardinaliai pakeis mūsų aplinką. Tiesa, ne iškart, bet jau nuo 2030-ųjų mūsų šalyje turėtų išnykti klasta ir pavydas, neapykanta ir melas, skausmas ir apgaulė. Nes nebebus visa tai spinduliuojančio destruktyviojo meno, kurį mano aparatas visam laikui ištrins iš Liet...
Ne vienas Lietuvos mąstytojas, publicistas yra pastebėjęs, kad pastarąjį dešimtmetį devalvuojami tie lietuvių kalbos žodžiai, kurie siejami su vertybėmis. Po Rolando Pakso apkaltos žodis „politika“ prilygo keiksmažodžiui. Epizodą tarp šio žodžio nuvertėjimo ir daugelio kitų virsmo į nieko nereiškiančius, tuščius baigia socialdemokratų partija, užsimojusi išnaikinti tai, kas mūsų šalies kaime nuo labai senų laikų vadinta bičiulyste. Partiniai bičiuliai netrukus išsivaikščiojo, o valstybės pada...
Prieš septynetą metų progresistų choras apie knygų išnykimą gaudė garsiai ir beveik grėsmingai. Net Lietuvoje. Neva liks tik skaityklės ir elektroniniai tekstai. Ilgainiui ta plokštelė traškėdama sudilo ir prašapo. Apie knygų elektrifikaciją buvau visai užmiršęs, bet va – skaitančioji bendruomenė šį rudenį kalba apie du poetinius faktus, kurių niekaip neapeisi, jei domiesi šiuolaikine lietuvių poezija. Turiu omeny Virginijos Kulvinskaitės „Antrininkę“ ir Tomo Petrulio „Triukšmo gyvatę“. Labai...
Kauno kieme, tarp Nemuno gatvės ir Laisvės alėjos, stovi nuostabaus grožio Šv. Gertrūdos bažnytėlė. Kalbama, kad Nemuno gatvėje kažkada veikė prostitučių namai, tai jeigu kadaise Napoleonas būtų ten užsukęs, o paskui abejonių apniktas, sutrikusiu žvilgsniu aplink besidairydamas tąją bažnytėlę netyčia pamatęs, galėjo tikrai ją išsivežti į savo, rodos, irgi šventosios, Elenos salą. Ačiū Dievui, taip neatsitiko. Kiek vėliau, barbarų laikais, toje bažnyčioje veikė medicinos preparatų ir įrangos s...
Tęsiant mintis apie viešųjų erdvių meniškumą Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad kažkas šviečiantį angelą prie Užupio jau apipaišė. Žinoma, aš, kaip tipiškas humanitaras, bijočiau pats gadinti skulptūrą, kad sau nepakenkčiau. Bet sveikinu drąsuolius! Tą pačią dieną, važiuojant paneriu, teko matyti ir Mindaugo Navako „Dviaukštį“ Goštauto gatvėje, „papuoštą“ kukliu grafičiu. Susimąsčiau apie smulkų vandalizmą, išreiškiamą, pavadinkime, meninėmis priemonėmis. Kai vartojame žodį „meninėmis“, k...
Lapkričio horoskopas Skorpionai nėra tokie bjaurūs, kaip apie juos rašoma tuose horoskopuose. Iš tiesų tai be galo jautrūs, mieli, simpatiški žmonės. Tikri draugai. Tarkim, jei jums prireiktų ką nors be skausmo užversti (arba kad ir su skausmu, taip dar geriau), iškart skambinkit savo draugui Skorpionui, jis visuomet pagelbės. Man galit paskambint, pavyzdžiui. Gal esu agresyvoka, kartais pernelyg ūmaus būdo, bet draugams visada padedu. Pastebėjau: už tai žmonės mane mėgsta ir gerbia. Manim pa...