S-keltininkai


...iš odžių apie gimtąją literatūrą... Na, kiek galima apie tą patį... Be jokios abejonės, toks glebiai aikštingas oportunizmas kategoriškai nepriimtinas – ne tik galima, bet ir imperatyviai reikia, kai veržlaus ir vietomis isteriškai takaus gyvenimo sąlygomis dvasingumas patiria neregėtų iššūkių, todėl pašauktas taurinti žmoniją visapusiškai naujomis force majeure aplinkybėmis. Jau nustatyta ir Stenfordo universiteto tyrėjų dr. Michalo Kosinskio bei Yiluno Wango žurnale „Journal of Personali...


Gintaro Zinkevičiaus „Filmų paroda“ galerijoje „Trivium“ Kai poetai balsu skaito vienas kito eilėraščius, fotoaparato spragsėjimas, blyksėjimas ir pypsėjimas išduoda, kurioje pusėje dabar yra kvailys, nematantis poezijos. Laimei, dabartiniai fotoaparatai turi raudoną mygtuką, kurį paspaudus nuotraukos pradeda judėti. Tada akys ir mintys jau gali pradėti linksmintis. Svarbu tik laiku pastebėti, kada eilėraštis baigėsi.1 Gintaro Zinkevičiaus kūryboje, filmukuose yra šis tas artima man pač...


Spalio mėnesio horoskopas Sveikas, dienorašti, kodėl gyvenimas toks neteisingas? Jau 2 savaites pliaupia be perstojo, miesto parke purvo kone iki kelių, net senelio kaliošus sugebėjau prisemti. Šaldytuve baigėsi ledai, negavau finansavimo bienalei. Negana to, gatvėje mane susistabdęs meras atskaitė pamokslą. – Dzievuliau švenčiausias, – jausmingai pradėjo, paskui susitvardė ir tęsė jau tvarkingai literatūriškai, – kada tu pagaliau suaugsi? Visos tos tavo antimeno antibienalės daro mums gėdą...


Jurgis Gimberis. Praregėjimas

2017-10-18 22:08:24

Vieną gražią dieną su Jurgiu (kai dar buvau ne senjoras, o paprastas laborantas, Jurgis vadovavo Konstrukcijų skyriui, kuriame triūsėme) įgėrėm biskį raudonojo vyno, pakankamai (kaip dabar sakoma) nedaug, tiesiog apgailėtinai mažai, bet pasikalbėti jau tapo įmanoma. Beje, pastebėjau, kad visada verta paminėti raudonojo arba baltojo, tai kažin kodėl sutaurina veiksmą. O, pavyzdžiui, šampanas iš plastiko puodelių – ne. Bet jeigu to neišduodi, sakai paprasčiausiai: „Išgėrėm šampano“, neaiškini, kad...


Mums reikia Simbolio! Kad galėtume vėl patirti kolektyvinį džiaugsmą, mums verkiant reikia Simbolio! Ir jis turi stovėti greta Gedimino prospekto arterijos, pačioje Vilniaus ir visos Lietuvos širdy – Lukiškių aikštėje. Dabar ta tuščia vieta – tai nuolat akis badanti mūsų valstybės širdies nepakankamumo diagnozė. Akivaizdu, Vytis virsta nebe vienijančiu, bet skaldančiu simboliu. Tai tarsi koks Vamzdis. Nors anuomet daugelis dėjosi meno kritikais, atakavo „Krantinės arkos“ idėją ir, neva perpra...


Sąmoningumo kaip filosofinės kategorijos problematiką nuosekliausiai lietuvių kultūros istorijoje plėtojo Vytautas Kavolis. Jo mokinys Leonidas Donskis, sekęs Mokytoju ir nėjęs autoriteto neigimo keliu, pirmiausia buvo moralistas ir etikos filosofas. Poetas Tomas Venclova polemizuodamas L. Donskį yra pavadinęs ne filosofu, o publicistu. Toks priskyrimas akivaizdžiai parodo, kad pastarasis buvo labai arti įvairiausios žmogiškosios elgsenos filosofinio apmąstymo, kurį Vakarų kultūra priešina fil...


Žvelgiant iš literatūros lauko, 2012–2016 m. kultūros ministrą tarsi turėjome, tačiau tas vadinamasis minist­ras nespėjo nieko reikšminga nuveikti rašytojų ir skaitytojų labui, nors dar 2012 m. savo ausimis girdėjau kolegų džiūgavimų, esą būsią labai gerai, kad ministru paskirtas Šarūnas Birutis, nes jis kadaise dirbęs Lietuvos rašytojų sąjungoje ir net dalyvavęs steigiant Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklą. Tuoj bus metai, kai turime naują kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, apie kurią...


Emocionalioji dalis. Vilnius periodiškai niokojamas negandų – 1530, 1610, 1737, 1748 ir 1749 m. didieji gaisrai, maras ir badas po karo su švedais XVIII a. pradžioje. Pastarojo dešimtmečio Vilniaus piktžaizdė, tiksliau, netgi dvi – Tadas Gutauskas ir Vaidotas Ramoška. Šie du veikėjai, kažin kokiu būdu įgiję galingųjų patronažą, vis terorizuoja ir dergia Vilnių. Visai neseniai sostinę vėl užgriuvo neganda – Misionierių sodų parke atidengta „unikali“ šviečiančio angelo skulptūra, kurią sukūrė V. R...


Iš Kruvinosios Merės (švelnių) pasakojimų Suskaičiavau, kad šiemet suėjo po tiek pat metų – įveiktų sovietmečiu ir Nepriklausomybės įtvirtinimo lenktynėse. Mintis sukrėtė: nuoširdžiai nežinau, kokią porciją laisvės įsisavinau ir kuo ji pavirstų, jeigu po „Zapad“ pratybų į mano butą ateitų su šautuvu ir pasakytų, kad areštuoja buvusius „Atgimimo“ darbuotojus. Esu nepaprastai baili: norėčiau revoliucijų daugiau nepatirti. Priešingai nei mano draugė eseistė Dalia Staponkutė, Europą teisianti pe...


Rugsėjo mėnesio horoskopas Nemėgstu aš tų atostogų. Iš esmės tai tik nereikalingas laiko švaistymas, išpezimas kažkoks. Vasaros pabaigoj teko lankytis viename svarbiausių Lietuvos pajūrio kurortų, tai įspūdis, sakyčiau, nekoks. Beveik pačiame miestelio centre šernų šeimyna atėmė batoną, įspyrė miške sutiktas kiškis, o nudistų pliaže teko nelaimė išvysti nuogą diedą. Šis įvykis mane sukrėtė labiausiai, iki šiol bloga darosi prisiminus. Kažkoks košmaras, visiška pornografija. Nudistų pliažas, m...