Keistai veikia atmintis. Mūsų kultūrininkai kažkada mėgo linksniuoti Marcelio Prousto personažą, kuriam arbatos su pyragėliu skonis ar kvapas sužadino prisiminimus. Antai trumpinant kelią vienu Naujamiesčio kiemų pro maisto prekių parduotuvės sandėlį, pabuvusios silkės ir myžalų kvapas netikėtai iškėlė iš atminties... vaikystės šukę – alubarį Dzeržinskio turgaus pašonėje, cerkvės („čigonyno“) pusėje. Kioskelis, kuriame buvo prekiaujama pilstomu alumi (gal ir gira?) ir džiovinta silke (?), įsi...
Kai grįžau iš armijos, aname šimtmetyje Kaune veikė toks „Tankų zavodas“. Prie jo mes dar grįšim... Mieste darbo buvo ne per daugiausiai, komjaunimo komitetas siūlė vykti į didžiąsias komunizmo statybas, o aš kaip tik iš vienų jau ir buvau pabėgęs: kad greičiau demobilizuotų, mes, keli vaikinai, pasiprašėm į vario kasyklas Džezkazgane. Gan paini istorija. Rusai su amerikonais, man rodos, N. Chruščiovas su J. F. Kennedy susitarė kukliai nusiginkluoti, ir mūsų strateginės aviacijos pulką Baltar...
8 milijonus piliečių turinčioje Šveicarijoje, kuri ne itin ir baiminasi karo, gerai įrengtuose atominiuose bunkeriuose yra 8,6 milijono vietų. Lietuvoje neseniai įrengė vieną – valdininkams.Izraelyje, Naharijoje, kai lankiau emigravusią klasės draugę iš Kauno, dūmėm į paprastą bunkerį už 50 metrų nuo namo, nes iš Libano paleido raketą: blizgėdama saulėje gražiai skriejo virš kalno ir bumbtelėjo pajūryje. Vaje, koks nuotykis! Jungtinių Tautų Organizacija per vieną Lyčių lygybės instituto rengi...
Futbolas Prieš porą savaičių užklydau į vieno prekybcentrio knygyną ir tiesiog stūmiau laiką prie lietuvių literatūros skyriaus. Žvilgsnis atsitiktinai užkliuvo už Donato Petrošiaus pavardės. Kažkur esu ją girdėjęs. Staiga atsiminiau, kad esu aptikęs Petrošių Sekmadienio futbolo lygos tinklalapyje, rodos, komandoje „Pietų IV“. Čia jau rimtas reikalas! Futbolininkas (tas, kuris ne tik spokso per TV, bet ir žaidžia) – sielos brolis! Čiupau knygą, kuri, beje, vadinosi „Kaip nereikia gyventi“, ir n...
Iš Kruvinosios Merės (švelnių) pasakojimų Vasaris siaubingiausias mėnuo metuose ne dėl to, kad drebia sniegą, jį aplyja, o tada sušaldo ir be jokios sistemos paleidžia balą. Tai mėnuo žudikas, nes redakcijas užplūsta knygos, kurių neketinai skaityti net jei sumokėtų du papildomus atlyginimus. Vasario pirmą savaitę svetimų knygų skaitytojai tamsiai mėlynu storu sluoksniu dažo blakstienas: kad šios pridengtų knygų banalybes. Taisyklė nesudėtinga: savo knygų, kuriose esama minties, au...
Vasario horoskopas Dabar aš jau nebe dailės, o literatūros kritikė, žinokit. Žmonės juk vystosi, auga, dvasiškai tobulėja. Tai va, literatūra yra tokia meno rūšis, kurią kultivuojantys asmenys neturi savo profesiją liudijančių įrodymų. Nes rašytojo diplomas, kiek suprantu, neegzistuoja. Bet kuri nusivylusi namų šeimininkė ar, švelniai tariant, keistokas dėdulė, sukurpę traktatą apie vėjyje linguojantį gluosnį ir pakrypusį baravyką po juo, gali drąsiai vadinti jus savo kolega, tapšnoti...
Yra tokia garsi istorinė gatvė Kaune „Laisvės alėja“... Kai mes sakome – laisvė, girdime Laisvės alėja, kai sakome – Laisvės alėja, suprantame – laisvė. Dievaži, išeini į „Laisvę“, tai kaip į laisvę. Nepasakytum, kad namie langai su grotomis ar kambariai it beprotnamio palatos. Anaiptol – namučiai namai, artimieji, katinas Kriugeris, televizorius ir panašiai, geriausias draugas – kompiuteris ir taip toliau, bet sakau – išeini į „Laisvę“ ir pradedi kvėpuoti. Namie, žinoma – irgi, bet kažkaip...
Šiuo komentaru siekiu suvokti, ar triukšmingai minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį ir beveik kiekviename name keliant trispalvę iš tiesų suprantama, kaip tarpukariu gyveno mūsų valstybė, pirmiausia sieta ne su valdžios institucijomis, bet su piliečiais, jų draugijų gyvenimu, socialiniu audiniu. Rūpi paklausti savęs ir skaitytojų, ar tebėra gyvas mentalinis tiltas tarp anuometės ir mūsų laikų laisvos Lietuvos. Atsakant į šiuos klausimus, derėtų kalbėti apie konkrečius anais laikais gyven...
Mėginu įsivaizduoti, kaip po 1918-ųjų vasario 16-osios jautėsi Lietuvos žmonės. Turbūt neblogai, bet neturėjo kada švęsti. Reikėjo kurti valstybės institucijas, tvarkyti ūkį, skubiai eiti savanoriauti į besiburiančią kariuomenę – vyti lauk plėšikaujančius prašalaičius. Kurti švietimo sistemą. Kažkas rašė knygas, leido laikraščius. Iš kokių fondų, kokių mecenatų remiama pakilo tarpukario kultūra? Dabar gyvenam pertekliaus laikais: per daug kalorijų, per daug pramogų, per daug pigių skrydžių, b...
Gyčio Norvilo paklausiau, ar „Litmenio“ numeris bus teminis? Redaktorius atsakė, kad ne, bet jeigu ieškau temos straipsniui, galįs pasiūlyti... apie gamtą arba apie parodų rutiną. Ką gi... Gerai, kad truputį pašalo ir pasnigo... jau trūko to šaltuko, speigelio. Kokia žiema be sniego. Be jo žibėjimo ir girgždėjimo. Žiema žiemužė žiemužėlė. Balta balta kur dairais. Arba dar vienas, iš vidurinės mokyklos ketvirtos penktos klasės folkloro: „Užšalo upės ežerai, jau pisas lapės ir vilkai.“ Štai ir...