S-keltininkai


  Krabo galvosena – mąstymo būdas, kai kibire tūnantys krabai turi galimybę iš jo išlipti, bet vos tik vienas pajuda, kiti tuojau įtraukia atgal. Tai puikiai atsispindi Milano Kunderos „Nepakeliamoje būties lengvybėje“: „Visas jos elgesys tėra vienintelis staigus mostas, kuriuo bloškia šalin savo jaunystę ir grožį. Tuo metu, kai devynetas garbintojų klūpojo aplink ratu, baimingai saugojo savo nuogybę. Tartum gėdingumo laipsnis būtų atit...


  Yra tokia knyga „Mažmožių Dievas“. Nesu jos skaitęs, tačiau ne visos knygos ir skirtos skaityti. Vaikystėje naudojau jas ąžuolų ir klevų lapams džiovinti, jaunystėje storesnėmis bandydavau išmušti bulgariško vyno kamščius, plonos iki šiol laiko tris spintos kampus, neseniai miniatiūrinę knygelę įrėminau parišdamas ant virvutės, taigi dabar turiu kinetinį paveikslą. Kai baigsis laikraščių era, naudosiu knygas pakuroms. Esu mat...


  Lietuvoje politikai itin dažnai kaltinami, kad pernelyg daug kalba, užuot dirbę. Politikavimas ar politizavimas Lietuvoje labai dažnai suvokiami kaip išimtinai neigiamas dalykas: tai savotiška demagogija, beprasmis kalbėjimas, nepagrįsta oponentų kritika, esą neduodanti jokios naudos šalies žmonėms, laukiantiems darbų. „Nepolitikuok, – sako vienas kitam net politikai, aptariantys šalies biudžeto lėšų perskirstymo klausimus, – mūsų žm...


  Pastarąsias savaites visi buvome sėdę ant „Grigeo“ vamzdžio... Kad vamzdis vis dėlto išlindo – gerai. Tikėkimės, viskas šioje istorijoje bus išsiaiškinta ir taškai sudėti. Klausimas – kiek tokių vamzdžių dar kyšo?.. Pro šį vamzdį išleistų teršalų kubatūrą galima apskaičiuoti, įvertinti, apčiuopti, bet kas galėtų apskaičiuoti emocinę, mentalinę taršą, srūvančią iš kito vamzdžio, kurio s...


  Lietuva metų pradžioje pasiklydusi tarp gedulo ir vilties. Tarp Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios. Nepatogu tai ištarti, bet vis dėlto... Vaikai jau užaugo iki brandos, jau savo vaikus gimdo, ir tie, ir anie klausia, esu tikra, ateity dar daugiau klaus (arba nutylės), kas čia ką atkūrė ir perkūrė? Iš pradžių valstybę, paskui nepriklausomybę? O dar paskui laisvę? Ak, ne, mūsų valstybė ir daug anksčiau buvo. O už laisvę kovojo visada ir visomis kitomis darb...


  Tai kam rinkėjui reikia politikų? Priminsiu klausimą, kurį politikams ir rinkėjams iškėlė mokslininkai ir kurį aptarėme pirmame šio ciklo tekste. Tada nagrinėjome, ar egzistuoja logiškai neprieštaringas atsakymas į klausimą, kuri politika – diržų veržimosi ar skolinimosi iš tarptautinių institucijų – yra geresnis būdas įveikti ekonominę krizę. Per 2008–2012 m. krizę visos tarptautinės organizacijos – TVF, Europos Komisija ar ...


  XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje pradėjome važinėti į ilgų distancijų bėgimo varžybas, į daugelį miestų atvykdavome likus porai valandų iki starto, o po finišo pirmu pasitaikiusiu autobusu išvažiuodavome. Vilnius būdavo išimtis, ypač naujametinis bėgimas. Viešbuty apsistodavome bent trejetui parų. Lankydavome kino teatrus. Vaikščiodavome snieguotomis gatvėmis tarsi ir be tikslo. Bet pakako nuovokos suprasti, kad tėvas man rodo savo miestą. 7 de&sc...


  Reikėjo dešimtmečio Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arkai“, kad atsiskleistų visu gražumu. Skeptikai iš pradžių rūstinosi, kad paminklas yra aplinkos anomalija, bjaurojanti istorinės sostinės dalies kraštovaizdį. Blogiau už vamzdį tautai būtų tik marmurinis prezidentinio šikpopierio rulonas Lukiškių aikštėje. Vis dėlto „Krantinės arkos“ meninė jėga išryškėjo neregimybėje, kaip alegorija. Reikėjo mums slapto...


  Įvyko paskutinieji skaitymai šį dešimtmetį, bent jau man. Puiki kompanija ir jaukus vakaras baro „Garinis Angelas“ viduriuose, Vilniuje. Nuostabi „Neišsipildymo akcija“ ir būdas užbaigti dešimtmetį, net jei dar ir liko šiek tiek palaukti. Grįžęs susimąsčiau, kaip čia nutiko, kad prabėgo tiek metų, ir staiga viskas susijungė į viena. Aš palieku Vilnių, palieku šį laiką praeityje. Tad turiu padaryti šiokią to...


  Prasidėjo nauji metai ir prasidėjo dar vienas, šį kartą Seimo, rinkimų vajus. Nuolatiniai mano tekstų skaitytojai, matyt, jau suprato, kad giluminis kultūros ir ekonomikos (politikos) sąryšis glūdi kultūroje. Būtent ji apibrėžia ir mąstymo formas, ir akcentuojamus reiškinius, ir formas, kuriomis visuomenei pateikiami sudėtingesni ekonomikos ir / ar politikos – dažnai tai tapatūs dalykai – klausimai. Ne kas kita, o kultūra sukuria, kaip mes formuluojame ...


Draugai