S-keltininkai

  Grįžusi į Lietuvą nusiperku vadinamosios kultūrinės spaudos. Bet tai ne visada paprasta, ypač Lietuvos pakraščiuose. Šįkart atrodė – nebus jokių kliūčių. Nepuoliau prie pirmo pasitaikiusio spaudos kiosko: nusipirksiu vakare geležinkelio stoty. „Kažin, – suabejojo sūnus, – ten tik rusiški.“ Nepatikėjau. Vakare įėjusi į stotį net aiktelėjau iš to gražumo: dešinėje – knygų lentynos, kairėje – pianinas, sėdmai&sca...


  Kultūros plačiąja prasme (kaip meninio, filosofinio ir religinio mąstymo bei veikimo formų) ir ekonomikos sankirtos turi ganėtinai ilgą istoriją. Akivaizdu, tuo metu, kai buvo formuluojamos pirmosios ekonominės įžvalgos – antikoje ar viduramžiais – vyravo religinė per­spektyva. Vis dėlto ekonomika, kaip tam tikra nuosekli logiškai pagrįsta sistema, susiformuoja XVIII a. antroje pusėje, tad jau šis faktas leidžia įtarti dvi aplinkybes. Pirma, ekonomikos mo...


  Pernai vasaros vidury gavau laišką iš Lietuvos kultūros instituto. Mane ir dar 25 Lietuvos poetus koordinatorė Rūta M. džiugiai informavo, kad rudeniop pasirodys lietuvių poezijos antologija kinų kalba. Supratau, kad etapas, kai klausinėjama, ar norėtumėt, ar sutiktumėt, – peršoktas, kinų vertėjas mūsų eiles iš anglų jau išvertė, kinų leidėjas galbūt jau ir maketą į spaustuvę nusiuntė. Betrūksta mūsų duomenų sutartims paruošti ir para&sca...


  Bosnijos ir Hercegovinos, kaip ir visų Balkanų, istorija komplikuota ir vienu straipsniu neįmanoma visko papasakoti. Bažnyčios, cerkvės, mečetės ir turtingieji bosnių kultūros klodai, Austrijos-Vengrijos imperijos šaknys, Otomanų imperijos palikimas, net ir visai netolimas Jugoslavijos periodas pridengtas, jiems vakar pasibaigusio, o gal reikėtų sakyti pristabdyto, karo šalmu. O Peterį Handkę apdovanojo Nobelio literatūros premija. Taip dar kartą įrodoma, kad didžiajai d...


  Vakarais prieš miegą beveik kasdien pasižiūriu bent vieną „Simpsonų“ seriją. Kitaip diena atrodo tarsi neužbaigta, nevisavertė, kažko jai trūksta. Turbūt tą trauką būtų galima pavadinti priklausomybe – šiandien sunku rasti kokį nors kasdienybės užkampį, kuriame neslypėtų priklausomybės pavojus. Dar ne taip seniai ji buvo siejama tik su nikotinu, alkoholiu ar narkotikais, kitaip sakant, su tiesiogiai kūną žalojančiais įpročiais, bet įsibėgėjant XXI amžiui...


  Studijuojant filosofiją ypač užkabino, kokia gili prasmė slypi anapus dviejų žodžių, kuriuos girdėjau nuo vaikystės, nežinodama jų pirminės reikšmės. Mokykloje buvau nuobodžiai mokoma, kad teorema – tai dedukcinės teorijos teiginys, o jo teisingumas patvirtinamas įrodymu ir jau įrodytomis teoremomis bei aksiomomis. Kad ir kaip žiūrėsi – neįkvepia. Metaforą, kitą žodį, literatūros vadovėlyje nuobodžiai aiškino kaip leksinę stiliaus figūrą, kai, remiantis daiktų...


Lapkričio horoskopai ir spalio parodų apžvalga     Ant aukšto stataus kalno atsirado stebuklingas žiburys. Arba laimės žiburys, jei pageidaujate ko nors pozityviau. Kol už lango dar bobų vasara, desperatiškai mėginu prisipildyti nežaboto optimizmo ar (blogiausiu atveju) pakenčiamos nuotaikos rezervuarą. Nes, kaip žinote, neišvengiamai atsėlinantis lapkritis nėra pats žaviausias mėnuo, bent jau Lietuvoje. Nors, tarkim, Afrikoje, kiek teko girdėti, yra atvirk&sc...


  – Sveikas, Zuiki, kur bėgioji?Gal pašoksim klumpakojį?– Neturiu aš laiko, sese,Nes einu į pirmą klasę.                         Eduardas Mieželaitis   Apmalšus tariamam (kitaip nepavadinsi) skandalui dėl Kristinos Sabaliauskaitės romano neįtraukimo į Metų knygos penketuką ir jau, regis, visiems patąsius tą mėsos gabalą į kairę ir į dešinę, kirba keistas noras suvokti, kas čia ...


  Lietuvos–Lenkijos siena yra ne ką ilgesnė už mūsų pajūrį, ir ją kerta ne ką mažiau lietuvių, nei jų važiuoja prie jūros, aišku, dėl skirtingų, visiems puikiai žinomų priežasčių. Tie lietuviai, kurie keliauja ne pigesnio maisto krepšelio paieškų vedini, dažniausiai traukia per Lenkiją į „tikrąją“ Europą. Lenkija, didžiausia Europos Bendrijoje tranzitinė šalis, be jokios abejonės, yra vairuotojo gebėjimų ir nervų išbandymas. Prie&scaro...


Mantas Balakauskas. Goðafoss

2019-10-24 20:04:08

  Kai šis tekstas pasirodys, „Poetinis Druskininkų ruduo“ jau bus pasibaigęs. Man tai svarbiausias ir gražiausias festivalis, su kuriuo susieta maždaug 10 metų mano literatūrinio gyvenimo. Kadaise grasinau neateiti į darbą, jei neišleis į PDR’ą. Štai toks svarbus man jis buvo ir neabejotinai liko. Tačiau kol kas kramsnoju islandišką dešrainį, visi vienos rūšies, kad ir kokiam Islandijos kampelyje lankytumeis. Pavadinimu SS. Mal&...


Draugai