Draugai
Pernai per „Poezijos pavasarį“, kai ėmė žydėti mėnulio žiedai, teko skaityti savo tekstus netoli Sigito Gedos namų Justiniškėse, jo vardu pavadintoje alėjoje. Pasirodo, visai netoli jų ir man teko kadaise gyventi. Ten gyvendamas net nepagalvojau, kad visai šalia gyvenęs ir su Jabaniškėmis atsisveikinęs poetas. Kai kurie rašytojai tiesiog labai ilgai nepasiekia, kad ir kokie geri jie būtų, kad ir kiek jų tekstus skaitytum. Kai kurie pasibeldžia ko...
Rašydamas apie viruso užkalbėjimą pažadėjau istoriją apie skraidantį kilimą. Taigi tebūnie tokia. Dar tais laikais, kai Lietuva nebuvo įstojusi į ES ir NATO, Sankt Peterburgo leidykla išleido mano poezijos rinktinę. Kadangi ši istorija ne apie poeziją, pasakysiu tik tiek, kad pristatęs knygą Maskvoje patraukiau į Sankt Peterburgą. Išlydėtas iš Lietuvos ambasados metro važiuoju į Morskoj vokzal, Jūros stotį, kur jūros nė su žiburiu nesurasi, b...
Kuo ilgiau gyveni Užupyje, tuo labiau imi gailėtis turistų. Ypač užsieniečių, kurie prisėlina tykiai įsitvėrę suglamžytų žemėlapių ir mandagiai teiraujasi, kur čia tos turistinėse brošiūrose išgarsintos Užupio įžymybės, privalomos aplankyti kiekvienam save gerbiančiam keliautojui? Jei „Galeros“ prieigos jau apvaikščiotos, tenka paaiškinti, kad praktiškai viską šiame mūsų monmartre jau matėte, todėl ramia galva galit drožti kur nors ...
Geniali praėjusio amžiaus ekonomistė Joan Robinson yra pajuokavusi: žmonės ekonomikos mokosi ne tam, kad gebėtų tiksliai atsakyti į visus ekonomikos klausimus, o tam, kad jų negalėtų apgauti ekonomistai. Ar pajutote, kiek naujų klausimų apima tokia ironiška ištarmė? Kalbant labai bendrai, ekonomika yra mokslas apie pasirinkimus, kuriuos priimame spręsdami kasdien kamuojančius ne tik buities, bet ir būties klausimus. Net vaikas žino – negali turėti visko. Kodėl? Net...
Apie tai, kas bus po karantino, pradėta kalbėti karantinui dar tik įsibėgėjant. Kaip visuomet, visuomenė netruko pasidalyti į nesutaikomas stovyklas: vieni net neabejojo, kad, pasitaikius progai, viskas tučtuojau grįš į įprastą status quo ir seną gerą normalumą. Kiti, priešingai, jau skelbė: sistemos sukrėtimas bus toks stiprus, kad atvers naujas galimybes jai perkrauti. Net ir nuosaikiųjų diskusijoms būdinga poliarizacija, įprastai priskiriama optimistams ir pesimistams....
Viename iš interviu nuolat pastaruoju metu ekranuose šmėžuojantis sveikatos apsaugos ministras A. V. pabrėžė, kad visų medikų testuoti dėl koronaviruso nėra galimybių, o prioritetas turėtų būti teikiamas mirusiems asmenims. Nors sveikas protas kuždėjo, ką ministras A. V. turi omeny, jo žodžiai skambėjo gana makabriškai – vaizduotė piešė fantastinį pasaulį, kuriame gyvi kūnai (taip pat ir medikų) neturi jokios vertės ir nesulaukia jokio dėmesio, o bent ...
Kiek vaidybinių filmų, dokumentikos ar spektaklių įrašų peržiūrėjote karantino laikotarpiu? Ar virtualiai pasivaikščiojote po kurį nors pasaulio muziejų, parodą, meno galeriją? Galbūt atradote naują muzikos ar iliustracijų kūrėją? Ar nuotoliniu būdu dalyvavote knygos pristatyme, koncerte ar festivalyje? Jei visa tai jums nebuvo aktualu, toliau galite neskaityti. Pandemijos pradžioje nuskambėję pažadai užpildyti „likite namuose“ laiką skaitiniais, mu...
Seniai seniai, kai žemė dar buvo plokščia, vienas Rytų karalius kaip virusas kasdien pražudydavo po mergelę. Bet atsirado viena vaizduotę turinti mergelė, kuri atliko tikrą žygdarbį, išgelbėjo ne tik savo, bet ir tūkstančio kitų moterų gyvybes. Ji ėmė pasakoti istorijas tam žiauriam – šiandien sakytume, su maskulinistiniu nuokrypiu – karaliui. Ko tik ji nepripasakojo: ir istorijų apie tikrus asmenis, ir apie džinus, ir apie Aladino lempą, ir apie jūreiv...
Deja, esu lietuviškos raštijos patriotas. Maža to – užsispyręs. Kasdien skiriu laiko lietuviškosios žiniasklaidos skaitymams ir permanymams. Prieš gerus 10 metų draugai rašytojai, kai prasitariau, kad nuosekliai skaitinėju lietuviškuosius internetinius dienraščius, tiesiai šviesiai paklausė, ar aš trenktas, jei, mokėdamas užsienio kalbų, kasdien kapstausi po lietuviškąją žurnalosferą mėgindamas sužinoti, k...
Atremdama švelnią ironiją, kad mano tekstai esą pernelyg teoriniai ir jau laikas pasukti tikrovės link, šiandien aptarsiu praktiką. Pasiremsiu keliais interviu, kurie ypač tiksliai rodo, kaip nesant normalios teorijos (daugumos vienareikšmiškai suprantamų sąvokų vartojimo) negali gimti vaisinga politika. Pasitelksiu tuos tekstus, kurių tema dabar jaudina, matyt, labiausiai – apie bandymus valdyti koronaviruso epidemijos plitimą. Tiems, kam neįdomi teo...
