Meluoja ištarta mintis
F. Tiutčev

Šio vakaro prierašas: Meluoja netgi tada,
kai ją tariantysis nemeluoja

– ar nebūtų jau metas
tau grįžti

prie to ką matai ką uodi
ir girdi

ką gali palytėt arba būti
tiesiog palytėtas

metas grįžti iš tos vis dar
šventiškai klegančios bet

ek gudrauk negudravęs
iš poteksčių katorgos

– žinoma būtų pats metas
praeit pro save

lyg sukiršinto miesto
minioj

ir pareiti – kiek šypsantis
paprigimčiui

po šio didelio vakaro
saule

po dilge raudona
po dulke

kur būtum
ir tiek

bežadis bežodis gražiai
užmigdytas

gražiai
ir nubudintas

– kalbos
neišbūtintas