Imantas Zieduonis. Apie vienatvę

Imantas Zieduonis (1933–2013)

II

Palikite mane! Leiskite vienam pabūti!
Žinau rudeninę dainą lapų, kai jie trūnija.
Žinau tą kelią, kuriuo į dangų dūmai nuvilnija.
Palikite mane! Leiskite vienam pabūti!Palikite mane! Leiskite vienam man eiti!
Žinau man gražią vidurnakty pelėdos giesmę.
Medžius kaip žmones aš jaučiu. Ir mane kaip medį jie paliečia.
Palikite mane! Leiskite vienam man eiti!Nenoriu su jumis valgyti duoną ir taurėmis susidaužti.
Kai gervės viršum manęs praskrenda mėlynam aukšty,
Aš išeinu.
Kai vienas aš esu, many jau niekas nepražūsta.
Leiskite vienam man būti!Ant pečių nenoriu jausti jūsų rankų.
Telieka su manim mana nelaimė ir mano kančios.
Aš pats turiu suprasti, kas many jau ima griūti.
Leiskite vienam man būti!Savo džiaugsmą aš pats kely surasti noriu.
Aš nebrisiu per tą brastą, kur visi brenda oriai.
Aš nenoriu kaip marškiniai tarp marškinių ant virvės džiūti.
Leiskite vienam man būti!Ar jūs žinote, kaip sunku su savo šaknimis kovoti?
Ar jūs žinote, kaip pumpurui mažam sunku šakom šakotis?
Su jumis vėl būsiu aš, kai nugalėsiu savo mūšy.
Leiskite vienam man būti!

1968

Iš latvių kalbos vertė Arvydas Valionis

Vygantas Vėjas. „Musinukė“, 2010

Draugai