Apglėbęs tuos pečius žvelgiau, kas tai,
kas liko man už nugaros, o siela,
ir pamačiau, kad nustumta kėdė
jau liejas apšviesta su siena.
Lempelėje spragsėjo įtampa
ir teikė baldams nutrintiems ryškiausią toną,
todėl net mano kanapa kampe
ruda oda žvilgėjo it geltona.
Toks tuščias stalas, ir parketo blyksniuos
niūrojo krosnis, o lange dulkėtas
peizažas stingo, ir tiktai bufetas
tada atrodė man tikrai dvasingas.
Bet sukosi plaštakė kambario skliautais
ir žvilgsnio stingį judino jos linkiai.
Net jeigu šmėkla ir gyveno čia kadais,
tai ji paliko šiuos namus. Paliko.

Iš rusų kalbos vertė Arvydas Genys