Daiva Kairevičiūtė. Poetas Liudvikas Jakimavičius. Iš ciklo „99 scenarijai rašytojams“

 

Prarijo vieną valandą,

neužsigerdamas lubrikantais,

atsiraugėjo spyruoklėm ir spranžinom,

po to iš Europos gerklės pradėjo byrėti ratukai

dantytom, aštriom briaunom,

pažiro svirtelės, ašelės, varžteliai, apleidę korpuso plokštumas,

pasigirdo užsikertantis cvaksėjimas, atsikrenkštė, sužvangėjo,

šaižiai suzirzė žadintuvo krumpleliai,

ir prasidėjo

valandą trunkanti Europos agonija.

Sutriko peronuose eismas,

žmonės atatupsti, atbulom bėgo iš traukinių,

atgal nuvažiuojančių,

į požemines perėjas slėptis,

sugurgė ištuštėję avariniai gaisrinių čiaupai.

Atsirado gudrių, sumaniusių peršokti mirties slenkstį,

įžūliai šaipėsi iš susispietusių bėdžių reanimacijos palatų koridoriuose,

iš šuolininkų su ilgomis kartimis

prie griovių, upokšnių, prie slenksčių.

Tos valandos jau niekas niekam nebegrąžins,

mes ją nugvelbėm amžiams,

ir taškas.

Dievas pagaliau turi suprasti,

kas žemėje yra šeimininkas,

ką laiko rankoje laiko valdytojas, išėjęs į aikštę

patylėti be ryšio reikšmingai –

„Nebebus kaip Danguje taip ir Žemėje“.

Chaosas pasitinka prie arkų ir tiltų,

triumfo kuokos sprogdina tamtamų odas,

dunksi danguj spragilai,

kapodami išsirietusį horizonto nugarkaulį,

žyra žarijos ir žiežirbų debesys:

„Jūsų reikalas, – balsas nusikvatoja pro padūmavusią erčią, –

dabar tyčia nieko nebausiu,

nieko neteisiu,

turiu svarbesnių reikalų.“

Liudvikas Jakimavičius – poetas, scenaristas; yra išleidęs poezijos knygas „Medinė“ (2001), „Elio“ (2007). 2022-ųjų Maironio („Poezijos pavasario“) premijos laureatu paskelbtas už poezijos knygą „Paliktos paletės“.