Šmerkė Kačerginskis. Tyliai, tyliai

Panerių lopšinė

 

Tyliai, tyliai: pievoj auga
Negyvų daigai,
Žydi, veši – sėjo daug jų
Čia piktadariai.
Štai į Panerius kelelis,
O atgal – nėra.
Ten pradingo mūs tėvelis
Ir dalia gera.
Tu neverk, sūneli mielas,
Raudos nepadės.
Neatjaus piktųjų sielos
Mūsų netekties.
Vandenynas turi krantą,
Kalto bausmei baigtis lemta.
Mums tik nenušvis
Joks spindulys.

 

Kam pavasaris atėjęs –
Mums gi prapultis.
Kam aplinkui žydi gėlės –
Mums gili naktis.
Kam ruduo auksinis būna –
Mums žiauri žiema.
Kai į Panerius veš sūnų –
Užvaitos mama.
Nerį sraunią ledas kausto –
Taip kančioj ir mes.
Bet pralaužus ledą, skausmą
Neš ji į marias.
Tamsuma negali būti
Amžina – sugrįš saulutė.
Tėvą į namus
Šaukia sūnus.

 

Tyliai priteka krūtinėn
Gaivalo tauraus.
Tol tylėkim, kol šaltiniai
Užtvankas nugriaus.
Nesijuok, kad neišgirstų
Priešai mūs minčių.
Lai pavasaris jiems virsta
Lapkričio šalčiu.
Leisk srovėms lėtai stiprėti
Tylia vilnimi...
Grįš mūs laisvė – grįš mūs tėtė,
Mik su viltimi.
Kaip Neris pralaužia ledą,
Kaip medelis vaisių veda –
Laisvė švies kilni
Tavam šypsny,
Tavam šypsny.

 

Iš jidiš kalbos vertė Andrius Krivas

 

Sausio 27-ąją minėta tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena.
Vilniuje gimęs Šmerkė Kačerginskis (1908–1954) šį eilėraštį parašė 1943 m. kaip tekstą vienuolikmečio Aleksandro (Aleko) Volkovyskio (1931–2019) sukurtai lopšinės melodijai, kuri buvo pateikta meno konkursui Vilniaus gete ir laimėjo vieną konkurso prizų. Įkalintas gete Š. Kačerginskis prisidėjo gelbėjant žydų kultūros vertybes. Tais pačiais 1943 m. Š. Kačerginskis kartu su draugu, kitu iškiliu žydų poetu Avromu Suckeveriu, pasitraukė iš Vilniaus geto prieš pat jo likvidavimą ir prisijungė prie partizanų, dalyvavo kovose prieš vokiečius. Po nesėkmingų bandymų atgaivinti žydų bendruomenės gyvenimą sovietų okupuotame Vilniuje poetas pokariu persikėlė į Lenkiją, paskui į Prancūziją ir į Argentiną. Lopšinės muzikos autorius A. Volkovyskis irgi išgyveno Vilniaus geto pragarą; vėliau, pasivadinęs Aleksandru Tamiru, Izraelyje tapo garsiu pianistu, klasikinės muzikos atlikėju. Jidiš kalba parašyta lopšinė „Štiler, štiler“, skirta Paneriuose nužudytiems žydams, išpopuliarėjo tarp žydų partizanų Antrojo pasaulinio karo metu ir po karo tarp Holokaustą išgyvenusių žmonių. Ji iki šiol dažnai atliekama atminimo renginiuose.

 

 Arbit Blato darbas Venecijos gete. Tomos Gudelytės nuotrauka.
Arbit Blato darbas Venecijos gete. Tomos Gudelytės nuotrauka.

 

Draugai