Triin Paja. Nuotrauka iš autorės asm. archyvo

 

Raganoms

 

visos moterys užanty nešiojas raganų pelenų.

klausiama vardo, sakyk ragana. arba Medūza.

 

sakyk Filomela, šventoji Olga, motina. sakyk poliarinė dykuma,

vulkaninis ežeras. sakyk pelenų krūva, raganų šulinys. būna naktų,

 

kai degi kaip gatvės žibintas pro rūką, kaip žvakė

merginų vienuolyno celėj. būna naktų, kai esi ugnis,

 

skėrių būriu apninkanti javų lauką,

o miestas tris savaites plauna tavo pelenus iš gatvių.

 

klausiama vardo, sakyk ragana. ir šypsokis, kai degsi.

moteris turi šypsotis. nepamiršk nusispjaut.

 

visos moterys yra ugnis – kasininkė, valytoja.

visos moterys yra ugnis – pensininkė, tramvajaus vairuotoja.

 

dienoj paskęsta tūkstančiai laivų kaip Trojos Elena

o vakarop restorane užžiebiamos žvakės.

 

kai vyrai ateis, girdyki juos vynu iš savo rankų.

pasakok jiems apie protėvių antkapius. susiūk

 

jų kruvinus švarkus. kai jie klaus tavo vardo,

sakyk motina. tavo pilvas švyti kaip mėnuo primindamas jiems

 

pirmą gimtą miestą. už lango skinamos mergaitės

kaip pienės. kai klausiama kokiam mieste, sakyk miestas,

 

kuriam trūksta širdies. sakyk Minotauro labirintas.

sakyk psichuškė. sakyk leprozoriumas, purgatoriumas.

 

sakyk bažnyčia, kurią apšviečia degančios

raganos. klausiama vardo, šypsokis per ugnį.

 

Iš estų kalbos vertė Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė