VALDEMARAS KUKULAS

Alvydas Pakarklis. „Strazdas“. 2012. Iš 2-osios Vilniaus keramikos meno bienalės

 

Noriu sugrįžti į Nidą. Noriu
Miegoti nemigdomas niekieno. Noriu,
Kad būtų ten tuščia, kad kaip kadaise,
Išvydęs kuprinę mokyklinę, stabtelčiau.
Kaip ištiktas stabo: nejaugi
Čia žmonės gyvena?

Tai kas, kad to noriu. Noriu
Lakstyt savo kojom tarsi visais
Dviračio greičiais, noriu suspėti
Į savo spektaklį orus ir kalbus,
Kad galėčiau stebėtis: nejaugi
Ir šičia žmonės gyvena?

Gamtos nebėra. Net paukščių
Skrydis seniai bėra lyg lėktuvo
Tirpstantis pėdsakas gęstančiose akyse.
Ankantis apvalus iliuminatorius.
Noriu sugrįžti į dangų. Pusnį,
Kuri vestų niekur iškart ir visur.

Kas iš to, kad noriu. Noriu
Viską pradėti iš naujo ir negaliu.
Negaliu užmiršti ką perskaitęs,
Ką išgirdęs, pamiršt negaliu. Negaliu
Ką parašęs, nubraukt. Apie tokius
Nieks nesako: gyveno. Tik: mirė.

Iš niekur neskelbtų Valdemaro Kukulo eilėraščių