Artūras Milašauskas. Iš gydytojo dienoraščio (II)

Balandžio 12 d.

 

Gėris

Karantinas dvejopas:

Mažai bendrauju – atsisijojo tikrieji draugai.

Apribojo keliones – mažiau bastausi.

Atšauktos planinės operacijos – nebežalojame žmonių ir neturime komplikacijų.

Negaliu nusipirkti medvaržčių – panaudojau laidų laikiklius.

Negalima švęsti Velykų – radau pirkti baltų kiaušinių už normalią kainą.

Sugedo kompiuteris – skaitau knygas.

Atšauktas planinis darbas – nebereikia į polikliniką, o budžiu kas penktą parą.

Neveikia sporto klubas – bėgioju kas rytą tyrame ore.

 

Artūras Milašauskas. Iš gydytojo dienoraščio (II)

 

Balandžio 14 d.

 

Pusiausvyra

Pasaulio pažangą kas nors stabdyti turi. Paskutinieji ir dar rankų nenuleidę – bolševikai. O ir iki jų ne kaži kas. Tik, regis, žmonija priartėja prie rojaus slenksčio – ir vėl nauja Dievo bausmė. Statant Babelio bokštą, susimaišė kalbos. Didysis tvanas paskandino išdidžią laimingą žmoniją. Maro epidemijos užgožė Renesansą per patį pakilimą. Didžiuosius karus vis tebelaimi barbarai. Šiandien turime virusą, o pažangą – savo rankose.

 

Balandžio 16 d.

 

Plyšiai

Knygų lentynos visai naujos, vos poros savaičių. Pavyzdinė tvarka jau panėšėja į šviežią gležną ekosistemą, ypač mano pamėgtoje vietoje. Darydamas tvarką lentynoje radau: užrašų lapelius, nesuprantamų žodžių lapelį, akinių stiklų šluostę, naują servetėlių paketėlį, kažkieno praplėštą tokį pat paketėlį, rašiklį „Parker“, du firminius knygų skirtukus, du savo gamybos knygų skirtukus, storą sąsiuvinį be išplėštų lapų ir storą sąsiuvinį su dar neišplėštais lapais. Primena Raudų sieną ar stalčių, kurį „reikėtų kada nors sutvarkyti“.

 

Balandžio 17 d.

 

Rūpesčiai

Vyriausybė neapsikentusi nutarė medikus tikrinti kas 7 dienas dėl to viruso. Nutarė jau seniai. Šiandien nutarė sudaryti sąrašus. Kiekvienam, nutarė, užpildyti klausimyną ir pasirašyti. Paskui nutars, ką tikrinti ir po ko. Dar reikia nutarti, kaip vertinti duomenis. Vieni rūpesčiai.

 

Balandžio 18 d.

 

Ne

Virusas:

Nemiega,

Neima kyšių,

Nepavargsta,

Nesupranta juokų,

Neįsižeidžia,

Netiki,

Nepartinis,

Neužpyksta,

Nepraleidžia progų,

Nedvejoja,

Nemeluoja.

 

Artūras Milašauskas. Iš gydytojo dienoraščio (II)

 

Balandžio 21 d.

 

Kvailybė

Sako, tai bakteriologinis ginklas. Tai Trečiasis pasaulinis karas, tik be didelio triukšmo. Net neįtariame, kas jį sukūrė, ir nesužinosime niekuomet. Mes juk tobulėjame:

Nebeslankiojame bandomis.

Ieškome naujų vertybių.

Tikime nebe viskuo iš eilės (ne taip lengvai pavyksta). Aš protauju ir lėtai, ir dažnai neteisingai. Nieko negaliu padaryti, kiek turiu košės galvoje, tiek. Skaitome Voltaire’ą:

 

De ce pays la reine est la Sottise.

Ce vieil enfant porte une barbe grise,

Œil de travers, et bouche à la Danchet

Sa lourde main tient pour sceptre un hochet.

De l’Ignorance elle est, dit–on, la fille.

Près de son trône est sa sotte famille,

Le fol Orgueil, l’Opiniâtreté,

Et la Paresse, et la Crédulité.

La Pucelle d’Orléans (1762)

 

Išsitraukiame žodyną: puikybė, užsispyrimas, tingėjimas, patiklumas.

Jei klystu darbe, vėliau aptinku bent vieną iš šitų gėdingų ydų, dažniausiai – visas keturias, nuosekliai susipynusias. Ne sykį ėjau pas naują nežinomą ligonį iš anksto turėdamas tvirtą nuomonę. Patirtis mat diktuoja man, visažiniam. Klydau visuomet. Gerai dar, kad neskaudžiai. Ir vis dar tebesikaunu su tais Voltaire’o kadaise paskelbtais kipšiukais. Bent jau pavyko nieko negalvoti, nieko nespręsti iš anksto ir į naują situaciją nerti švaria galva. Beveik užsimirštu, kur einu ir ko. Ilgametę patirtį, žinias ir varganą išmintį pasilieku giliai. Taip saugiau. Visiems.

 

Balandžio 22 d.

 

Risčia

Smagiai risnojau rytmetinį krosą. Tokiu laiku tokioje dykynėje nesutikdavau nė gyvos dvasios. Dar kiek anksčiau bent aplodavo du šunys ir apgiedodavo gaidys. Abu šunys tyli uždaryti karantine, o gaidys veikiausiai jau puode. Bet šįryt tautos sutikau daugiau negu prekybos centre prieš Kalėdas.

 

Artūras Milašauskas. Iš gydytojo dienoraščio (II)

 

Iš matymo pažįstu senuką (aš tai jau ne senukas, oi ne!) pagal būdingą bėgimą šalia tako. Taip ir aš darydavau, saugodamas kulnus nuo daužymo asfaltu, kol nepakeičiau bėgimo technikos. Perskaičiau apie Kenijos bėgikus. Treniruojasi basomis perdžiūvusios betono kietumo savanos dulkėse. Pinigų apavui neturi. 4 km virš jūros lygio. Nes ten gyvena. Oras retas, dusina net kalbant. Ne visi žiebtuvėliai veikia. Rūko tik ekstremalai.

Bėgu su kauke. Keista. Įdomu. Nosis nešąla, bet ir nedusina. Nebelabai reikia nusišnypšti ar nusispjauti. Kitus kaukė dusina. Psichologiškai gal. Prasilenkiau su trijų sportininkų būreliu. Kad sportininkai, matyti ir iš aprangos, ir iš judesių lengvumo. Tokia ryški plačiaburnė mažiukė prasilenkdama išsišiepė ligi ausų ir džiaugsmingai atsakė į mano pasilabinimą. Tokią norisi čiupti į glėbį ir voliotis po sniegą iki uždusimo. Vėl užsimiršau, kaip atrodau ir kiek man metų. Grįžtantį ir jau be kvapo aplenkė pora dviratininkų. Paskui aš juos aplenkiau. Paskui jie mane pasivijo. Kaimynai, pasirodo, pirmąkart šiemet ant dviračių. Žmonės tobulėja. Net mano draugė muzikantė dviratį įsitaisė, bet dar taupo, kol naujas.

 

Balandžio 28 d.

 

Skuduriukai

Darbe pasiteiravau dėl manojo testo, bet, kaip ir tikėjausi, nerado, klausiu, kada ims vėl, sako, nežino. Priminiau, medikams ministro įsakyta imti kas savaitę. Patarė prikąsti liežuvį. Tyrimų rekordą pasiekė ir nebereikia, kad vėl nepritrūktų testų. Kai trūko, medikų netikrino visai. Medikai man primena skuduriuką garaže, labai naudingą nusivalyti rankas, varžtą, nubraukti alyvą nuo matuoklio. Ir mažai kainuoja, ir išmesti negaila.

 

Artūras Milašauskas. Iš gydytojo dienoraščio (II)
Autoriaus nuotraukos.

Draugai