Povilas Girdenis. Kauno pavasaris ir gėlių vaikai

Prieš 50 metų – 1972-ųjų gegužės 14 d. – Kauno miesto sode susidegino Romas Kalanta. Jo užrašų knygelėje buvo įrašyta: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“ Liudininkų teigimu, prieš virsdamas gyvu fakelu, jis sušuko: „Laisvę Lietuvai!“ Aiškesnio politinio pareiškimo jaunuolis nepaliko.

 

Kauno hipiai su svečiais iš Latvijos ir Estijos. Apie 1970‒1971 m. Silvijos Kurienės asmeninis archyvas.
Kauno hipiai su svečiais iš Latvijos ir Estijos. Apie 1970‒1971 m. Silvijos Kurienės asmeninis archyvas.

 


Kelios versijos

Sklindant gandams, kad devyniolikmetis susidegino protestuodamas prieš komunistinį režimą ir sovietinę okupaciją, buvo skubiai atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir paskelbta: jaunuolis „sirgo psichine liga ir nusižudė būdamas liguistoje būklėje“. Oficialioji „psichinės ligos“ versija skambėjo neįtikinamai, todėl įvairios kalbos sklido toliau. Tarp jaunimo skrajojo mįslingas pasakojimas, kad R. Kalanta priklausė slaptai hipių organizacijai, kurios keli nariai, protestuodami prieš teisių ir laisvių varžymą, turėjo nusižudyti. Jie traukė burtus ir „Romas Kalanta ištraukė susideginti“1. Daug jaunų žmonių tikėjo versija, kad jaunuolis susidegino, nes „tarybinė santvarka jį persekiojo, neleido nešioti ilgų plaukų, rengtis taip, kaip jis norėjo“.2

 

Lietuvos SSR prokuratūros pažymos dėl Romo Kalantos savižudybės fakto ištrauka. Ne anksčiau kaip 1972 m. birželio 30 d. .Lietuvos Lietuvos Ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 95.
Lietuvos SSR prokuratūros pažymos dėl Romo Kalantos savižudybės fakto ištrauka. Ne anksčiau kaip 1972 m. birželio 30 d. Lietuvos Lietuvos Ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 95.

 

Tarp lietuvių išeivijos plito tradicinė pasipriešinimo Lietuvos okupacijai, poetizuota „Pilėnų gynėjų“ bei pokario partizanų kovos tęsimo ir net jokio realaus pagrindo neturėjusi protesto prieš Katalikų bažnyčios persekiojimą bei tikinčiųjų teisių varžymą versijos. Kategoriškai neigiamą požiūrį į hipių subkultūrą turėjusius lietuvių emigrantus labai erzino R. Kalantos ir kitų Kauno pavasario dalyvių tapatinimas su tuo metu Vakarų pasaulyje populiariu jaunimo judėjimu. Nemažai išeivijos atstovų tikėjo keistu teiginiu: mitą, kad R. Kalanta buvo prijaučiantis šiam judėjimui, sugalvojo jo auką siekusios diskredituoti sovietinės specialiosios tarnybos.

 

Romo Kalantos kišeninio kalendoriaus lapelis, kuriame surašytos jo mėgti muzikos atlikėjai. 1972 m. Kauno regioninis valstybės archyvas, f. R-1724, ap. 1, b. 34, l. 45.
Romo Kalantos kišeninio kalendoriaus lapelis, kuriame surašytos jo mėgti muzikos atlikėjai. 1972 m. Kauno regioninis valstybės archyvas, f. R-1724, ap. 1, b. 34, l. 45.

 


Lietuvos hipiai

Konservatyviomis pažiūromis pasižymėjusios išeivijos požiūris į ilgaplaukius „ištvirkėlius“, „valkatas“, „narkomanus“, „bedievius“ suprantamas, tačiau pirmieji Lietuvos gėlių vaikai skyrėsi nuo kolegų vakariečių. Jie taip pat nešiojo ilgus plaukus, vilkėjo spalvingais ornamentais bei pacifistiniais simboliais išpuoštus drabužius, mėgo trankią, vyresnės kartos žmones erzinusią roko muziką, tačiau nevartojo kvaišalų, retai svaigindavosi alkoholiu, daug skaitė, muzikavo, domėjosi menais, atvirai ir drąsiai diskutavo filosofiniais ir politiniais klausimais.

 

Kauno šokių klube „Kaspinas“ muzikuojantys (iš dešinės) Genadijus Slavinskas (su gitara) ir Aleksandras Jegorovas-Džyza (prie mikrofono). 1970 m. prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Kauno m. skyriaus 1971 m. sausio mėn. specialiame pranešime pažymėta, kad  G. Slavinskas ‒ vienos „hipiais save vadinančių“ jaunuolių grupuotės lyderis, priešiškai nusiteikęs „egzistuojančios santvarkos atžvilgiu“. Dokumente minimas ir A. Jegorovas.  Amžininkų tvirtinimu, G. Slavinskas puikiai grojo gitara, buvo gerai įvaldęs klasikinį rokenrolą. Silvijos Kurienės asmeninis archyvas.
Kauno šokių klube „Kaspinas“ muzikuojantys (iš dešinės) Genadijus Slavinskas (su gitara) ir Aleksandras Jegorovas-Džyza (prie mikrofono). 1970 m. prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Kauno m. skyriaus 1971 m. sausio mėn. specialiame pranešime pažymėta, kad G. Slavinskas ‒ vienos „hipiais save vadinančių“ jaunuolių grupuotės lyderis, priešiškai nusiteikęs „egzistuojančios santvarkos atžvilgiu“. Dokumente minimas ir A. Jegorovas. Amžininkų tvirtinimu, G. Slavinskas puikiai grojo gitara, buvo gerai įvaldęs klasikinį rokenrolą. Silvijos Kurienės asmeninis archyvas.

 

Saugumo dokumentuose išliko duomenų apie „nacionalistinius“ ir kitokius „ideologiškai kenksmingus“ ilgaplaukių svarstymus bei stichiškus protesto veiksmus. Pavyzdžiui, vienos Kauno hipių grupuotės lyderiu KGB darbuotojų apibūdinto Genadijaus Slavinsko akibrokštas 1970 m. liepą prie šokių paviljono Vytauto parke. Administracijai nutarus neįleisti netvarkingai apsirengusių, ilgaplaukių jaunuolių, jis išrėžė kalbą, kad toks draudimas pažeidžia Sovietų Sąjungos konstitucijos suteiktas teises. Kalbėdamas keliems šimtams žmonių G. Slavinskas išsitraukė SSRS konstituciją ir pareiškė: „Jeigu jos nesilaikoma, tai visiems susirinkusiems būtina nusipirkti po egzemp­liorių, išardyti atskirais lapais ir išmėtyti po miestą.“3

 

Kauno hipių grupės Company nariai 1970 m. spalio mėn. kelionėje į Taliną. Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Jonas Stulpinas (nusisukęs šonu), 2. Arkadijus Vinokuras, 3. Lionginas Leščinskas. Antroje eilėje iš kairės: 1. Aleksandras Jevgenjevas, 2. Nathanas Gitkindas, 3. Gediminas Alekna. Nathano Gitindo asmeninis archyvas.
Kauno hipių grupės „Company“ nariai 1970 m. spalio mėn. kelionėje į Taliną. Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Jonas Stulpinas (nusisukęs šonu), 2. Arkadijus Vinokuras, 3. Lionginas Leščinskas. Antroje eilėje iš kairės: 1. Aleksandras Jevgenjevas, 2. Nathanas Gitkindas, 3. Gediminas Alekna. Nathano Gitindo asmeninis archyvas.

 

Gėlių vaikų subkultūrai simpatizavo didelė dalis to meto Lietuvos jaunimo. Vieniems tai buvo pasaulėžiūra ir vertybių sistema, kitiems – saviraiškos priemonė ar paprasčiausia mada.

 

Kauno miesto sode 1972 m. gegužės 18 d. pagerbti R. Kalantos atminimo susirinkę žmonės. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 69.
Kauno miesto sode 1972 m. gegužės 18 d. pagerbti R. Kalantos atminimo susirinkę žmonės. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 69.

 


„Company“ ir du Vilijampolės vienišiai

Apie sutartose vietose susirinkdavusius, klausydavusius užsienio radijo stočių, girdavusius „buržuazinių šalių“ gyvenimo būdą Kauno hipių bendruomenės narius KGB pradėjo rinkti informaciją dar 1970–1971 metais. Anglišku „Company“ vardu save vadinusi Kauno hipių grupė buvo akylai stebima. KGB dokumentuose rašoma, kad „atitinkami pokalbiai“ vyko su visais grupės nariais, pažymėta, jog „priešiškų antisovietinių aktų“ Kauno hipiai nevykdė, tačiau buvo akcentuojama, kad jauni ilgaplaukiai darė „neigiamą įtaką kitai miesto jaunimo daliai“.4

 

Liudininko , 1972 m. gegužės 29 d. apklausos protokolo ištrauka. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 45. Protokole užfiksuoti Kaune ir kituose miestuose sklidę gandai, kad R. Kalanta priklausė „hipių organizacijai“, kurios trys nariai turėjo nusižudyti.
Liudininko , 1972 m. gegužės 29 d. apklausos protokolo ištrauka. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 45. Protokole užfiksuoti Kaune ir kituose miestuose sklidę gandai, kad R. Kalanta priklausė „hipių organizacijai“, kurios trys nariai turėjo nusižudyti.

 

Tikėtina, Kauno miesto gatves „šlifavusių“ pirmųjų Lietuvos hipių buvo paveikti ir du Vilijampolės jaunuoliai – vakarinės mokyklos moksleivis R. Kalanta ir keleriais metais vyresnis Kauno dramos teatro scenos darbininkas Vytautas Kaladė. Abu mėgo vakarietišką muziką – R. Kalantos užrašų knygelėje išvardytų atlikėjų kūrybos mielai klausosi ir šiandieniai rokeriai, V. Kaladė įvairioms institucijoms bei periodinių leidinių redakcijoms rašytuose laiškuose bei skunduose atvirai žavėjosi „The Beatles“ kūryba. Abu jaunuoliai nešiojo ilgus plaukus, šiek tiek grojo gitaromis, pagal išgales madingai, ekstravagantiškai rengėsi. Negalima jų vadinti hipiais, tačiau ir vienam, ir kitam puikiai tinka saugumiečių vartota sąvoka „vadinamųjų hipių mėgdžiotojai“. Nei R. Kalanta, nei V. Kaladė nebend­ravo su „Company“ ar kurios nors kitos ilgaplaukių grupuotės nariais. Tai suprantama, kadangi paprasti, kuklūs „Slabodkės5 proletarai“ sunkiai galėjo rasti bendrą kalbą su išprususiais, impozantiškais, tam tik­ra prasme elitiniais Kauno ilgaplaukiais. Savo pasauliuose gyvenę vienišiai nebuvo įdomūs ir KGB pareigūnams.

 

Kauno įvykių liudininko 1972 m. birželio 9 d. apklausos protokolo ištrauka.  LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 2, l. 96. Protokole užfiksuota, kad pagerbiant R. Kalantos atminimą, Kauno miesto sode buvo skanduojami šūkiai „Laisvę Lietuvai!“, „Už laisvą Lietuvą!“ ir „Laisvę hipukams!“.
Kauno įvykių liudininko 1972 m. birželio 9 d. apklausos protokolo ištrauka. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 2, l. 96. 


Jaunatviškai darbininkiškas Kauno pavasaris

Jeigu gyvu fakelu pasiryžęs virsti jaunuolis būtų priklausęs kokiai nors slaptai jaunimo organizacijai ar grupuotei – labai tikėtina, kad per agentus, informatorius, bendrus pažįstamus saugumiečiai būtų ketinimus išsiaiškinę ir pasistengę jiems užkirsti kelią. Panašiai būtų atsitikę, jei V. Kaladė bent su keliais bičiuliais būtų planavęs R. Kalantos laidotuvių dieną surengti minėjimą ar eitynes. Sprendimą susideginti R. Kalanta priėmė vienas, niekam nedavęs nė menkiausios užuominos. Net kaimynas, iš kurio jis pirko benziną, nesuprato, kam skirti degalai. Nieko neplanavęs, su niekuo nesitaręs, visiškai atsitiktinai pagrindiniu Kauno įvykių generatoriumi R. Kalantos laidotuvių dieną tapo ir V. Kaladė. Jei ne jo ryžtingi veiksmai ir gebėjimas suvaldyti įsiaudrinusią minią – nebūtų įvykę jokių „šiurkščiu viešosios tvarkos“ sovietinių represinių struktūrų pareigūnų pavadintų manifestacijų.

 

Kauno įvykių dalyvio Antano Kačinsko 1972 m. birželio 9 d. tardymo protokolo ištrauka. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 2, l. 96. Protokole užfiksuota, kad pagerbiant R. Kalantos atminimą, Kauno miesto sode buvo skanduojami šūkiai „Laisvę Lietuvai!“, „Už laisvą Lietuvą!“ ir „Laisvę hipukams!“.
Kauno įvykių dalyvio Antano Kačinsko 1972 m. birželio 9 d. tardymo protokolo ištrauka. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 2, l. 96. Protokole užfiksuota, kad pagerbiant R. Kalantos atminimą, Kauno miesto sode buvo skanduojami šūkiai „Laisvę Lietuvai!“, „Už laisvą Lietuvą!“ ir „Laisvę hipukams!“.

 

Dėl netikėtų dviejų vienišų žmonių veiksmų įsiliepsnojęs Kauno pavasaris sudavė skaudų smūgį sovietinės Lietuvos vadovybei, partiniams ideologams ir visiems, šventai įsitikinusiems, kad socializmas galutinai nugalėjo, o valdžia nepatenkinti liko tik pagyvenę „religiniai fanatikai“, vienas kitas lageriuose „netinkamai perauk­lėtas“ pokario rezistentas ar tremtinys, keli „nevykėliai inteligentai“ bei būrelis žydų, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių neleista išvykti į Izraelį. Antausį nomenklatūrai trenkė tie, kuriuos sovietinė-partinė vadovybė laikė patikimiausiais – darbininkiškas jaunimas bei „ideologiškai teisingai“ auklėti moksleiviai.

 

Kauno įvykių dalyvio Antano Kačinsko 1972 m. birželio 9 d. tardymo protokolo ištrauka. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 2, l. 96. Protokole užfiksuota, kad pagerbiant R. Kalantos atminimą, Kauno miesto sode buvo skanduojami šūkiai „Laisvę Lietuvai!“, „Už laisvą Lietuvą!“ ir „Laisvę hipukams!“.
Vytauto Kaladės liudijimo LSSR Aukščiausiojo teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1972 m. rugsėjo 25 d. posėdyje ištrauka. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 5, l. 223.

 


Manifestacijų kriminalizavimas

Nors Kauno įvykių pobūdis akivaizdžiai politinis, aktyviausi dalyviai buvo teisiami už viešosios tvarkos pažeidimus, piktybinį chuliganizmą ir valstybinio turto niokojimą. Negalima atmesti, kad kriminalizuoti įvykius siekė aukščiausia partinė vadovybė. Logika paprasta: kadangi susidegino „psichinis ligonis“ – tai ir jo laidotuvių dieną neįvyko nieko ypatingo. Pasiautėjo jaunimas, ir tiek. Teisiamieji taip pat buvo linkę nutylėti politinius faktus, nes už viešosios tvarkos pažeidimus bei chuliganizmą laukė švelnesnės bausmės nei už „siekimą silpninti sovietinę santvarką“. Gali būti, kad KGB tardytojai apie tai juos deramai informavo.

 

Kauno miesto sode 1972 m. gegužės 18 d. pagerbti R. Kalantos atminimo susirinkę žmonės. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 71.
Kauno miesto sode 1972 m. gegužės 18 d. pagerbti R. Kalantos atminimo susirinkę žmonės. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 71.

 

Per teisiamąjį posėdį kaltinamieji nesuprato, ką reiškė šūkiai „Laisvę Lietuvai!“, „Laisvę jaunimui!“. Posėdžio protokole nerasime su gėlių vaikų judėjimu susijusių šūkių, nepaisant to, kad per tardymus buvo užfiksuotas ne vienas liudijimas apie skandavimą „Laisvę hipiams!“, „Tegyvuoja ilgi plaukai!“, „Laisvę hipukams!“. Galima teigti, iš Vakarų paplitusio judėjimo įtaką stengtasi nutylėti, kadangi ji turėjo aiškų politinį užtaisą, buvo laikoma kapitalistinių šalių ideologine diversija ir nederėjo prie kad ir šiurkštaus, bet paprasto viešosios tvarkos pažeidimo bei tiems laikams gan įprasto, kasdienio piktybinio chuliganizmo.

 


Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 90.

 

Keistai skamba V. Kaladės tvirtinimas, kad minint R. Kalantos atminimą Kauno miesto sode ir per eitynes Laisvės alėja nebuvo šūkio „Tegyvuoja hipiai!“. Nors prieš tai jis kalbėjo: „Jaunimo laisvės apribojimas pasireiškė tuo, kad milicijos darbuotojai neleido nešiotis tranzistorių, kirpo ilgus plaukus. Suprantu, kad žmogus turi taikytis prie kitų, bet jis gali kažką turėti savo. Basas vaikščiojau todėl, kad nusibodo pirkti „Raudonojo Spalio“ išleidžiamus batus.“6


Patriotizmas ir gėlių vaikų subkultūra

Neįtikinamai skamba teiginys, kad R. Kalanta „ilgus plaukus užsiaugino ne todėl, kad norėjo būti panašus į tuometes nuo narkotikų apsvaigusias Vakarų roko muzikos žvaigždes, o į ilgaplaukius pokario Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanus“7. Keisti ir pritempti atrodo R. Kalantos lyginimai su pokario rezistentais. Archyviniai dokumentai paneigia teiginį, kad per 1972 m. gegužės 18-osios demonstracijas „nebuvo jokių šūkių apie hipius“8, dokumentuose rasime ne vieną sakinį apie aktyviai Kauno įvykiuose dalyvavusius ilgaplaukius, o V. Kaladė nuotraukose įamžintas trumpais plaukais tik todėl, kad išvakarėse – 1972 m. balandžio 24 d. – Kauno sporto halėje vykusiame est­radinės muzikos koncerte buvo sulaikytas, priverstinai apkirptas ir nubaustas 15 parų administraciniu areštu už itin triukšmingą susižavėjimo reiškimą.

 


Romas Kalanta. Nuotraukos autorius nežinomas.

 

R. Kalanta, V. Kaladė ir didelė dalis kitų dalyvių įsimintinuose įvykiuose vadintini tipiškais to meto jaunuoliais: dirbusiais, besimokiusiais, norėjusiais linksmai, nerūpestingai gyventi, pagal išgales madingai rengtis, klausytis mėgstamos, sunkiai prieinamos, vakarietiškos muzikos. Galima daryti išvadą, kad Kauno pavasarį lėmė du svarbiausi veiksniai – patriotizmas ir pro geležinę uždangą prasiskverbusi Vakarų jaunimo kultūra, kurios svarbi sudedamoji dalis buvo tuo metu populiarus gėlių vaikų, arba hipių, judėjimas.

 

Tarp KG Kauno m. skyriaus dokumentų rasta nenustatytų hipių judėjimui prijautusių jaunuolių nuotrauka. Apie 1970‒1980 m. LYA, f. K-18, ap. 1, b. 271, l. 1-14.
Tarp KGB Kauno m. skyriaus dokumentų rasta nenustatytų hipių judėjimui prijautusių jaunuolių nuotrauka. Apie 1970‒1980 m. LYA, f. K-18, ap. 1, b. 271, l. 1-14.

 


1 Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 44.
2 Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47671/3, t. 1, l. 132.
3 Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 1 b. 155, l. 1–2.
4 Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 1 b. 155, l. 6.
5 Slabodkė – iš rusiško žodžio „слобода“ (tam tikro tipo gyvenamoji miesto dalis) kilęs, iki šiol vartojamas žargoninis Kauno Vilijampolės rajono pavadinimas.
6 Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 5, l. 223.
7 Eglė Merkytė. „Paskutinis Lietuvos partizanas Romas Kalanta“, Alkas.lt, https://alkas.lt/2012/12/19/e-merkyte-paskutinis-lietuvos-partizanas-romas-kalanta/.
8 Virginija Skučaitė. „R. Kalantos aukos už laisvę nesutrypė net KGB“, Diena.lt, https://www.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/r-kalantos-aukos-uz-laisve-nesutrype-net-kgb-811246?psl=2

 

Povilas Girdenis – publicistas, daugiau kaip ketvirtį amžiaus saugo archyvinius dokumentus.

 

Vytautas Kaladė: „Ne dėl žemų paskatų buvau aktyvus dalyvis Kauno įvykiuose“ ČIA