Pušys
Maestro Povilas Karpavičius daug kartų Nidos seminaruose skaitė paskaitas apie įvairiausias fototechnikas ir čia pat demonstravo, kaip jos padaromos, norintiems užsirašyti diktavo receptus ir negailėjo patarimų. Tuo metu ir aš domėjausi fototechnikomis, klausiausi išsižiojęs, stengiausi nieko nepraleisti, o sugrįžęs į Vilnių nedelsdamas bandžiau viską pakartoti fotolaboratorijoje. Tačiau rezultatai buvo apverktini. Parodoje sutikęs maestro, paklausiau, kodėl nieko neišeina. Karpavičius atsakė: „Na, ko jūs norite, maestro, juk tai paskaita, kurioje demonstruoju namuose parengtus negatyvus, tik šiek tiek praskleidžiu paslapčių šydą, nes siekiu, kad suintriguoti fototechnikomis fotografai patys eksperimentuotų ir siektų teigiamų rezultatų. Skaitykite mano knygas, maestro, ten viskas parašyta ir bandykite, jums tikrai pavyks.“ Taip ir pasielgiau. Ilgai vargęs, pritaikęs izohelijos ir soliarizacijos technikas, padariau pirmąsias fotografijas. Eksperimentai buvo sėkmingi, nes „Portretas“ pelnė vieną pirmųjų apdovanojimų, o „Pušys“ buvo eksponuotos net keliose užsienio parodose.
Stanislovas Žvirgždas. „Pušys“, 1978
Vizijos 3
Fotografų seminaras Nidoje 1984 m. neapsiėjo be daugybės nuotykių. Apie pietus su bičiuliu Jurijumi Vasiljevu sugalvojome nueiti į prieplauką ir išgerti kavos su penkiasdešimčia gramų gero armėniško konjako. Į uostą ką tik buvo sugrįžę žvejai. Keletas vyrų nuskubėjo į parduotuvę pirkti „rašalo“ – taip tada buvo vadinamas pigus vynas. Tuo metu prieplaukoje pamačiau įdomų kadrą, tad padariau keletą fotografijų ir nuėjome į kavinę. Mums jau kopiant į antrąjį aukštą sugrįžo dešimčia ar daugiau butelių nešini vyrai ir, sulipę į laivą, pradėjo gerti. Mes kavą gėrėme gal dvidešimt minučių. Einame pro žvejus, o jie visi guli pasliki ant dorės denio, mirtinai nusigėrę. Nuspaudžiau keletą įdomių kadrų, kuriuos vėliau panaudojau montažų serijoje „Vizijos 3“.