Tomas Venclova. Laisvėjimo dienoraščiai, 1990 (XXVII)

Ugnės Žilytės piešinys
Ugnės Žilytės piešinys

 

 

Vasario 1 d.

Columbia studentų pagausėjo – nuo vienuolikos ligi trylikos. Grįžtu vėlai ir pavargęs.


Vasario 2 d.

Netikėtai išlaikiau egzaminą vairuotojo teisėms gauti. Amerikoje man tai buvo it Gogolio „užkerėtoji vieta“ – „не вытанцовывается“1, ir tiek. Na, ačiū Dievui. Nors gal vairuodamas ir nusisuksiu čia sprandą.


Vasario 3 d.

Brazaitis po ligos išvyko atostogauti į Druskininkus. Tfu! Teks antrą sykį sudarinėti rankraštį ir siųsti ne paštu.


Vasario 4 d.

Gorbačiovas rytoj lyg ir turėtų paskelbti platformą su dviem esminėm (švelniai kalbant) naujovėm: daugiapartiškumu ir privačios nuosavybės teise.


Vasario 5 d.

Misiūnas: „Gorbačiovas tiesiog atiduoda vieną miestą po kito, nors norėtų juos išsaugoti – kaip Hitleris kadaise: Breslau, Stettin, Frankfurt am Oder... Tik Hit­lerio niekas už tai negyrė ir nelaikė genijumi.“


Vasario 8 d.

Į trečią paskaitą New Yorke netikėtai užsuko Irena Bučienė – ją atsivedė, beje, Škėmos anūkė Karina, lankanti mano kursą. Po to vaišinau Bučienę hamburgeriu ir turėjau klausytis ilgų istorijų apie jos nesutarimus su Jurašais.


Vasario 9 d.

Stankiewiczius2 pasiūlė įdomių paralelių tarp Cvetajevos ir kubizmo. Gabus jis vis dėlto vyras.


Vasario 10 d.

Skambina Milašius ir Brodskis, kurie abu norėtų birželio mėnesį (drauge su manim) patraukti į Vilnių.


Vasario 11 d.

Įdomus mano studentas Joshua Katzas, jau visai gerai pramokęs lietuviškai, pasakoja apie navacho kalbą: „Ji, be abejonės, pati sunkiausia pasaulyje. Sanskritas, palyginus su ja – gryni juokai.“ Tą kalbą jis daug­maž moka. Visokių žmonių galima sutikti mūsų Yale.


Vasario 12 d.

Ačiū Dievui, Krasnovas gavo manąjį rankraštį – iš naujo siųsti nebereikės.

Harvarde Kolia Kotreliovas3 – kalbuosi su juo telefonu. O Yale lankosi Michailas Epšteinas4. Aiškinu jam Amerikos gyvenimo problemas – mat jis rimtai apsisprendęs čia pasilikti: dėsto šiurpias ir aiškiai išgalvotas istorijas („Neseniai savo butuose nužudyti du žydų aktyvistai, ir jiems ant kaktų išraižytos Dovydo žvaigždės“). Sakau, kad apie tokį įvykį būtų rašiusi visa pasaulio spauda – o kadangi nerašė, tai jo ir nebuvo. Neįtikinu.


Vasario 13 d.

Dirbu prie Komarovskio5.


Vasario 14 d.

„Literaturnaja Rossija“ vėl interesingas straipsnis, pripažįstąs, kad TSRS neišvengiamai subyrės (rašyta, žinoma, juodašimtišku požiūriu).


Vasario 15 d.

Svetlanos Evdokimovos pranešimas apie Puškiną, padaręs tokį įspūdį, kad ji, galimas daiktas, nukonkuruos savo priešininkę Moniką Greenleaf ir gaus Assistant Professor poziciją. Būtų neblogai.

Vėl New Yorkas, gana gera nuotaika – ir didelis studentų susidomėjimas lietuviškais reikalais.


Vasario 16 d.

Labai nervinga situacija katedroje: Svetlana Evdokimova, atrodo, turi tris balsus iš penkių, bet Šenkeris – visomis keturiomis už Moniką Greenleaf. Pasjansas klostosi taip, kad jeigu Monika vis dėlto praeis, man teks iš Yale trauktis ir ieškoti darbo kitur, o to ne ypač norėčiau.


Vasario 17 d.

Atėjo „Egzodo literatūros atšvaitai“ su manuoju Radausku ir naujas Vilniaus lenkiškas laikraštis, kur netgi du puslapius užima medžiaga apie „Rozmowa w zimie“6. Deja, cituojami mano laiškai mamai, o juose aiškiai stinga kuklumo.


Vasario 18 d.

Darbas (pasirengimas paskaitai New Yorke ir Komarovskis).


Vasario 19 d.

Josifo sąmojai telefonu. „Что до Калининградской области – думаю, Германия ее попросту купит. Не прихватила бы только и Клайпедский край.“ „Меня студенты спрашивали, почeму в России так часто бьют женщин. Я говорю: the ultimate form of caress.“7


Vasario 21 d.

Su Wandyczium, Misiūnu ir Króliu aptarinėjame knygą apie lietuvių-lenkų santykius. Vis dėlto, matyt, privarysime tą projektą prie galo.


Vasario 23 d.

Įtemptas darbas, gripas, nuovargis. Laimė, abu pa­skaitų kursai juda beveik idealiai.


Vasario 24 d.

Lietuvoje, atrodo, šalinamas Eismuntas8 ir po truputį uždedamas apynasris saugumui. Atsiskyrimas lyg ir numatytas vasarą (anot kitų – balandžio mėnesį).

Tania telefonu sako, kad matė „Дружба наро­дов“9 mano eiles – vertimai Josifo ir Gorbanevskos.


Vasario 25 d.

Rinkimai Lietuvoje laimėti bemaž tokiu santykiu, kokį buvau numatęs – ir net iš anksto nurodęs „Laisvosios Europos“ (lenkų) radijui.

Milašius jau visiškai rimtai (kviečiamas Kudabos) rengiasi Vilniun.


Vasario 26 d.

Na, pralaimėjo ir Ortega10. Įtariu, kad Fidelį [Castro] dar šiemet ištiks Ceausescu likimas.


Vasario 27 d.

Štromas: „Все таки полный п-ец коммунизму – это зрелище для богов.“11

Kalbuosi su Brodskiu – irgi apie eventualų žygį Vilniun bei „poetariato diktatūrą“12.

Baigiu studijėlę apie Komarovskį. Josifas: „Кома­ровс­кий многим нравится, мне – не очень.“13


Vasario 28 d.

Studijėlės juodraštis baigtas.

Vykusi sąvoka: nekonvertuojami menininkai, moks­lininkai ir t. t. (kitaip sakant tie, kurie gali uždirbti iš savo profesijos rublius, bet ne dolerius). Aš – bent jau moksle – pasirodžiau konvertuojamas. Na, ir rašymu uždirbu šį bei tą, reliatyviai ne mažiau kaip Lietuvoje; negyvenu iš to, bet ir ten negyvenau.


1 Rus. Nesišoka.
2 Edwardas Stankiewiczius (1920–2013) – kalbininkas slavistas, Jeilio universiteto profesorius.
3 Nikolajus Kotreliovas (1941) – rusų filologas, artimas autoriaus bičiulis.
4 Michailas Epšteinas (1950) – rusų kultūrologas, nuo 1990 m. emigrantas.
5 Vasilijus Komarovskis (1881–1914) – rusų Sidabro amžiaus poetas.
6 Lenk. „Pašnekesys žiemą“.
7 Rus. Angl. „Dėl Kaliningrado srities – manau, Vokietija tiesiog ją nusipirks. Kad tik neprisidurtų Klaipėdos krašto.“ „Studentai manęs klausė, kodėl Rusijoje taip dažnai mušamos moterys. Sakau: kraštutinė glamonių forma.“
8 Eduardas Eismuntas (1932) – Lietuvos KGB pirmininkas 1987–1990 metais.
9 „Tautų draugystė“ (rusų žurnalas).
10 Danielis Ortega (1945) – Nikaragvos prezidentas, artimas komunistams.
11 Rus. „Vis dėlto galutinės šakės komunizmui – dievų vertas reginys.“
12 „Poetariato diktatūra“ – lenkų rašytojų (Juliano Tuwimo ir kitų) pramanyta humoristinė sąvoka.
13 Rus. „Komarovskis daugeliui patinka, man – nelabai.“

Draugai