Tomas Venclova. Laisvėjimo dienoraščiai, 1991 (IV)

 

Balandžio 1 d.

Straipsnį baigiau ir įteikiau Lipsonui.

Vakare svečiuose Josifas – su žmona ir katinu Mississippi.

„Стендаль замечателен тем, что из французов он единственный англичанин. Ну, и к тому же итальянец.“

„Я сейчас преподаю Мандельштама и прочел по этому случаю ужасную книжку Эммы Герштейн. Ахматова в свое время сказала: Иосиф, я сегодня познакомлю Вас с дамой, которая считает, что Лермонтова надо немедленно выкопать и посмотреть, сколько у него в теле пуль.“

„На меня очень подействовало письмо жены Юркуна, недавно опубликованное в кузминском сборнике. Он был уже расстрелян – в один день со Стеничем и Лившицом, – а она ему писала как живому.“

„И еще о Стендале. Лучшее у него – „Жизнь Анри Брюлара“. Примерно в таком духе: я перешел из точки К в точку Л.“1

 

Balandžio 3 d.

Wato archyve smagūs humoristiniai Zygmunto Hertzo2 laiškai. Mūsų laikais turbūt tik toks epistoliarinis stilius ir leistinas.

 

Balandžio 4 d.

Sunki diena, panikos ir depresijos pojūtis. Kiek padeda Agatha Christie („Ten Little Niggers“, vengiant rasizmo pervadinti „Ten Little Indians“, o kadangi ir tai rasistiška – „And Then There Were None“3).

 

Balandžio 5 d.

Rusijos oficialioje ir neoficialioje spaudoje galybė simpatijos Lietuvai. Apie lietuvius rašo ir žinomas „bardas“ Andrejus Makarevičius, ir Rostislavas Jevdokimovas, ir Nikolajus Braunas (poeto sūnus, anuomet sėdėjęs dėl vaikiškos neva fašistinės organizacijos). O viename Wato laiške randu tipišką frazę: „Rusas, bet kuris rusas veikiau sutiks du šimtmečius vergauti, negu atsisakys vieno imperijos colio.“ Visos šios frazės (pamėgtos ir lietuvių), ačiū Dievui, pasirodė esančios gryniausias melas.

Vakare svečiuose – buvęs Tanios bendradarbis, jaunas žydas Miša. Emigrantiška istorijėlė: jis jau septyni mėnesiai Amerikoje, tikisi gauti politinį prieglobstį ir „pasidaryti milijonus“ kaip designeris. O turi lygiai 20 dolerių ir ryja vakarienę su badmirio apetitu.

 

Balandžio 6 d.

Jelcino pergalė Rusijoje. Štromas: „Šit ir išjudėta iš pato situacijos.“ Žiūrėsim. Tarybų valdžia turi neįtikėtiną „staying power“4.

O drauge – štai ištrauka iš mano posūnio Va­nios laiško (Vaniai aštuoniolika): „Если будет граж­данская война, я найду себе пулемет, и буду рвaть их на части, тех, кто глушит идеи, не дает работать, вредит всем, продает Родину, мешает жить, и одновременно с тем, что он на протяжении всей жизни занимается вредительством, жирует сука, и не отцепляется от кормушки, как вампир. Ненавижу их. Тех, кто прeвратил мою бабулю в человека, который считает событием покупку яиц, молока.“5

Sintaksė netaisyta.

 

Balandžio 7 d.

Filmas „Superstar“ apie Andy Warholą, gana tvirtai sukaltas ir ne be lietuviškų akcentų. Warholas, pasirodo, kilęs iš Pittsburgho lietuvių rajono; o viena filmo „žvaigždžių“ – Jonas Mekas. Prieš dvi savaites New Yorke, beje, nepastebėjau, kaip prastai Mekas kalba angliškai.

„Image“6, reikia pripažinti, Warholas susikūrė – oho! Lyg ir idiotas, lyg ir marsietis. Toks amerikietiškas Kručionychas7, tik sugebėjęs, kaip JAV ir dera, futuristinę ar postfuturistinę klounadą paversti statusu bei pinigais.

 

Tomas Venclova. Laisvėjimo dienoraščiai,  1991 (IV)
„Superstar“ (1990) filmo apie Andy Warholą plakatas.

 

Balandžio 9 d.

Milašius lyg ir sveiksta ir vis labiau krypsta į lituanistiką. Jo naujas straipsnis apie Rodziewiczówną – geras lituanistinių „ciągotkų“8 pavyzdėlis.

 

Balandžio 10 d.

Na, turiu giminaitį diplomatą: Łatyński iš „Laisvosios Europos“ (mano senelės Elenos Račkauskienės bene antros eilės sūnėnas) virto Lenkijos ambasadoriumi Berne.

Borios Uspenskio9 paskaita Yale slavistikos katedroje (apie istorijos ir sapnų analogijas). Po to drauge pietaujame. „Горбачева следует сместить хотя бы потому, что он вводит народ в заблуж­дение, не давая проявиться плохим свойствам Ельцина.“10

 

Balandžio 12 d.

Streikai Baltarusijoje ir Kuzbase, еще толки одни о всеобщей11.

Važiuoju į New Jersey, kur rytoj įvyks AABS valdybos posėdis.

 

Balandžio 13 d.

Posėdį pavyko sutalpinti į vieną dieną (paprastai šnekos užsitęsia ilgiau). Įdomių dalykų pasakojo Sennas, kurį kažkas jau praminė „lietuviškosios revoliucijos Johnu Reedu12“. JAV vyriausybėje ir CŽV nuo sausio įvykęs principinis poslinkis – pradėta skaitytis su TSRS iširimo perspektyva; anksčiau apie tai net galvoti buvę užginta.

„Landsbergio aš nevertinu ir agitavau prieš, kada manasis Wisconsino universitetas norėjo jam duoti garbės daktaro laipsnį. Jokios programos jis neturi. Moka tiktai konfrontuoti ir skelbti, kad tėvynė esanti pavojuje. O paskelbęs – paprastai tuojau išvažiuoja į Šveicariją arba Ameriką.“

 

Balandžio 14 d.

Metropolitano klube, bene elegantiškiausioje New Yorko, taigi ir pasaulio sankryžoje (Penktoji aveniu ir 60-oji gatvė) rengiame Neeme Järvi13 pagerbimą. Klubas maždaug Antrosios imperijos stiliaus; patsai maestro primena tų pačių laikų vokišką bauerį.

Jurašai vėl linkę grįžti į New Yorką („Jonui iš pavydo nebeduoda atostogų, taigi jis „Laisvės radiju“ labai nusivylęs“).

 

Balandžio 17 d.

State Department rekomenduoja būti atsargiems, važiuojant į keliolika ar net keliasdešimt pasaulio valstybių, kuriose esama neramumų. Tarp Europos valstybių minima Tarybų Sąjunga ir – atskirai! – Lietuva, Latvija, Estija. Nedidelis, o vis dėlto signum temporis14.

Užsukęs į svečius Karpińskis15 daugmaž išmoko mane dirbti su kompiuteriu. Išverčiu ir įrašau kompiuterio atmintin ištisą Milašiaus eilėraštį „Linnaeus“, bet to, pagaminu keturis laiškus.

Nota bene dėl kompiuterių. Kažkas pasakojo anekdotą ne anekdotą: elektroniniam įrenginiui buvo liepta paieškoti žodžių, artimų žodžiams „Gorbachev“ ir „perestroika“. Mašina pasiūlė „garbage“ ir „prehistory“.16

 

Balandžio 18 d.

Iš Lietuvos ateina kalnai pašto, neretai dar gruodžio mėnesį išsiųsto.

 

Balandžio 19 d.

Klausas Nellenas iš Vienos nori perspausdinti vokiškai mano straipsnį, rašytą Dianai Pinto. Skambina taipogi Tauferis: eilinę „Vilenica“ premiją gavo Zbigniewas Herbertas, esu kviečiamas Liublianon į jos įteikimo iškilmes.

Klausiu Karpińskį: „Ar laikote save emigrantu?“ – „Dabar jau ne. Ekspatriantu – taip. Bet vis dėlto esu kiek toliau nuo Lenkijos, nekaip Barańczakas.“

 

Balandžio 20 d.

Gorbačiovui rimtai nepasisekė Japonijoje. Anot amerikiečių spaudos, KGB agentai Vakaruose informuoti, kad galįs prasidėti pilietinis karas.

Karas ne karas, o teks atiduoti ir tas saleles, ir visa kita, gerbiamieji. Oi, teks.

 

Balandžio 22 d.

Susipažįstu su Borisu Groisu17, vyru labai snobišku ir pasitikinčiu savimi. Yale jo pranešimas apie Rusijos santykius su Vakarais, paremtas itin paprasta mintimi: Rusija yra id (o Vakarai, savaime suprantama, ego18).

 

Balandžio 23 d.

Pradedu knygą apie Watą – kompiuteriu.

 

Balandžio 24 d.

Tas pat. Knyga juda sunkiai. Vakare – senas prietelius iš Maskvos Vitia Živovas19. Šis kitoks negu Groisas: barzdotas slavofilas, bemaž sentikis, Petro I nekentėjas. Prisimenu jį dar berniūkštį. Dabar jis jau turi šešiolikmetį sūnų.

„Петр, может, и прорубил окно, однако повесил за ним странного вида тряпку, на которой было написано „Европа“, причем кириллицей.“

„Это была европеизация в кавычках – но кавычки ко времени Екатерины Великой стерлись.“20

 

Balandžio 25 d.

Peržengtas šioks toks psichologinis barjeras – kompiuterio prisibijau daug mažiau.

 

Balandžio 26 d.

Postūmiai Sovietijoje (bent jau pripažinta, kad nenorinčios respublikos turi teisę nepasirašyti sąjunginės sutarties – tik tada jos bus „wystawione do wiatru“21 ekonomiškai; na, bet ekonomiškai bus vargo bet kokiu atveju).

 

Balandžio 30 d.

Skaitau Canetti: nelabai skanus Céline ir Ilfo-Petrovo mišinys. O jau Tereza – turbūt labiausiai atstumiantis moters personažas pasaulinėje literatūroje.

 

1 Rus. „Stendhalis puikus tuo, kad iš prancūzų jis vienintelis anglas. Na, o be to dar italas.“ „Aš dabar dėstau Mandelštamą ir ta proga perskaičiau siaubingą Emmos Gerštein knygą. Achmatova anuomet pasakė: Josifai, aš šiandien supažindinsiu jus su dama, kuri galvoja, kad Lermontovą reikia nedelsiant atkasti ir pasižiūrėti, kiek jo kūne kulkų.“ „Mane labai paveikė Jurkuno žmonos laiškas, neseniai paskelbtas Kuzmino rinkinyje. Jis buvo jau sušaudytas – tą pačią dieną kaip Steničius ir Livšicas, – o ji jam rašė kaip gyvam.“ [Kalbama apie Stalino laikais nužudytus rusų rašytojus.] „Ir dar apie Stendhalį. Geriausia, ką jis parašė – „Henry Brulardo gyvenimas“. Maždaug šitokiu stiliumi: aš perėjau iš taško K į tašką L.“

2 Zygmuntas Hertzas (1908–1979) – lenkų emigracijos veikėjas.

3 Angl. „Dešimt negriukų“, „Dešimt indėniukų“, „Paskui neliko nė vieno“.

4 Angl. Išlikimo galią.

5 Rus. „Jei bus pilietinis karas, aš susirasiu kulkosvaidį ir plėšysiu juos į dalis, tuos, kurie slopina idėjas, neduoda dirbti, kenkia visiems, pardavinėja Tėvynę, kliudo gyventi, ir drauge visą gyvenimą užsiima kenkimu, kemšasi pilvą kalė, ir neatsitraukia nuo lovio kaip vampyras. Neapkenčiu jų. Tų, pavertusių mano senelę žmogumi, kuris laiko įvykiu kiaušinių, pieno pirkimą.“

6 Angl. Įvaizdį.

7 Aleksejus Kručionychas (1886–1968) – rusų radikalus futuristas.

8 Lenk. Polinkių.

9 Borisas Uspenskis (1937) – rusų kalbininkas.

10 Rus. „Gorbačiovą reikia pašalinti bent jau dėl to, kad jis klaidina žmones neduodamas pasireikšti blogiems Jelcino bruožams.“

11 Rus. Dar tik šnekama apie visuotinį [streiką] (Boriso Pasternako citata).

12 Johnas Reedas (1887–1920) – amerikiečių žurnalistas, atvaizdavęs 1917 m. revoliuciją.

13 Neeme Järvi (1937) – estų dirigentas, emigrantas.

14 Lot. Laiko ženklas.

15 Wojciechas Karpińskis (1943–2020) – lenkų rašytojas.

16 Angl. Šlamštas, priešistorė.

17 Borisas Groisas (1947) – rusų literatas, emigrantas.

18 „Tai“, „aš“ (lotyniški Freudo terminai, reiškią atitinkamai pasąmonę ir sąmonę).

19 Viktoras Živovas (1945–2013) – rusų filologas, istorikas.

20 Rus. „Petras gal ir iškirto langą [į Europą], bet pakabino už jo keistą skudurą, kuriame buvo užrašyta „Europa“ – beje, kirilica.“ „Tai buvo europeizacija kabutėse – bet kabutės maždaug Jekaterinos Didžiosios laikais nusitrynė.“

21 Lenk. Apgautos, nubaustos.

 

Draugai