Tęsinys. Pradžia 44 numeryje VII. Maskaradas Kiek buvo džiaugsmo, kai ant gatvių kampų išvydome afišas su spausdintomis didelėmis, juodomis raidėmis, skelbiančias, kad busM A S K A R A D A SMaskaradas! Lengva įsivaizduoti Romos, Venecijos publikos siautėjimą ten, kur ištisas dienas ir naktis gatvėse triukšmauja beprotiški, tikri maskaradai, kai matai pas mus, kokį įspūdį daro kiekvienam, kas tik jaunas, vien jau maskarado pažadas. Šalto, uždaryto dviejose salėse, apsupto apsaugos, slopinančios...
Krokuvos Vavelio karališkoji pilis, Varšuvos karališkoji pilis ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje buvo pagrindinės rezidencijos, kuriomis XIV–XVIII a. naudojosi Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. Visos trys rezidencijos buvo regioniniai kultūros ir meno sklaidos centrai. Kokia šių valdovų rezidencijų istorija bei koks jų likimas, ką bendro jos turėjo ir kokie išskirtiniai bruožai jas charakterizavo, kokią simbolinę reikšmę jos turėjo ir tebeturi šiandien? ...
Tęsinys. Pradžia 44 numeryje III. NAMAI Namai, kaip ir žmonės, turi savo veidus, ant kaktos užrašytą jų amžių ir charakterį, niekas gal tuo jau neabejoja. Jeigu kas iš Vilniaus namų norėtų spręsti apie Vilniaus gyventojus, palaikytų juos (bent didesnę dalį) žmonėmis be skonio, tinginiais. Nes pusė miesto užstatyta senais ir tokiais varganais namais, kad reikia stebėtis jų savininkais, kodėl jie jų neperdaro, nors matosi, kad jie ir nepatogūs, ir nedailūs pasižiūrėti, ir, kas blogiausia, nešvar...
Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje buvo eksponuojama paroda „Petras Rauduvė. Grafika. 1932–1993 m. kūryba“, kuria pažymėtos dailininko 100-sios gimimo metinės. Parodoje pristatyta per 150 dailininko kūrinių, atrinktų iš LDM, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei dailininko šeimos rinkinių. Parodai Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido albumą apie Petro Rauduvės kūrybą. Šio albumo sudarytoja, parodos kuratorė – Regina Urbo...
Šių metų lapkričio 13 d. buvo pristatyta Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre 2008–2012 m. restauruota Lukiškių Dievo Motinos ikona. Nuo lapkričio 20 d. atvaizdas eksponuojamas Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, jam skirtoje parodoje. Nuo XVII a. paskutiniojo ketvirčio stebuklais garsėjęs Marijos paveikslas vėl susilaukė dėmesio, tik šįkart kaip meno kūrinys – seniausias iš žinomų Lietuvoje molbertinės tapybos paminklų. Šiame straipsnyje noriu papasakoti apie savo p...
...Buvo tik spalio pabaiga... Užsnigo. Lyg ir netikėtai, nelauktai... Bet žvilgt į praeitį – ir prisiminiau, jog vaikystėje tokiu metu jau šliužinėdavome rankų darbo klevo slidėmis, čiuožinėdavome medinėmis kurpaitėmis ant užšalusių balų, o kai kas ir tikromis pačiūžomis, sumeistrautomis iš sudilusio, nugaląsto plieno dalgio!...Bet kalba ne apie tai... Šį rytą prisiminiau žiemai paliktą sodybą – ir kažkodėl apleistuose laukuose vėlyvuosius žiedus – baltas ramunes, violetinius piktdagius. Jie ga...
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“ (kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, koordinatoriai Jurgita Semenauskienė, Ernestas Parulskis). Visuomenei pristatoma neseniai pradėta formuoti privati kolekcija, kurios vertybės praplečia ir papildo egzistuojantį Lietuvos XVIII a. pab.–XX a. dailės istorijos diskursą. LAWIN kolekcijos rinkėjai orientuojasi ne į lietuvių, bet į Lietuvos dailę, taip grąžindami mums laike ir erdvėje išsibarsčiusius dailė...
Pastaraisiais metais atgijęs dėmesys Vilniaus medinei architektūrai, formuojančiai nepakartojamą Žvėryno, Užupio ir kitų istorinių Lietuvos sostinės dalių peizažą, daugelio vertingų pavyzdžių gali nebeišgelbėti. Lietuvos dailės istorikų draugijai didelį nerimą kelia dabartinė pastato, esančio Vilniuje, Polocko g. Nr. 52, būklė. Šis pastatas pradėtas statyti 1876 m. pagal inžinieriaus architekto Ivano Levickio projektą. 1887-aisiais pagal inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus projektą namas buvo...
Klasikiniame miesto studijų veikale „The City Reader“ C. Sitte’s Pompėjus aptaria kaip išskirtinai racionalios miesto erdvės pavyzdį, kuriame susipina urbanistinis, topografinis, gamtinis elementai, ir teigia: „Kelionės prisiminimas – šviesiausių svajonių akstinas. Didingi miestai, aikštės, paminklai, kraštovaizdžiai praskrieja pro akis, ir vėl džiugina žavingi ir įspūdingi anksčiau išvysti reginiai. (...) Iš tiesų netrikdomas helėniškų pietų pakrančių lengvabūdiškumas žemutinėje Italijoje ir ki...
1639 metai, kuriais prasideda šis pasakojimas, buvo šeštieji Vladislovo IV viešpatavimo metai. Kazanovskiai, jo jaunystės bičiuliai, pataikavę jo aistroms, augę su juo nuo pat vaikystės, jam įžengus į sostą tapo už visus įtakingiausi. Visas kraštas po konvulsinių įtampų ilsėjosi sąstingio miegu. Karaliaus dvaras buvo įspūdingas, bet jam stigo linksmumo ir judrumo. Karalius ar dėl Kazanovskių įtakingumo, ar dėl disidentams pažadėtos taikos turėjo daug priešų, o Gniezno arkivyskupas dėl pastarosio...