Atmintis

Ugnės Žilytės piešinys   Sausio 1 d. Nec locus ubi Memphis fuit.1 Šie žodžiai čia tinka labiau negu Trojai. Prie kanalų glaudžiasi neišpasakytai biedni felachų namiūkščiai, o šalia jų beprasmiškai stumia laiką šeimos, daugiausia basi purvini vaikai. Trečiasis pasaulis! Egiptietis uždirba vidutiniškai 70 dolerių per mėnesį, ir piramidžių laikais tikriausiai gyveno geriau – bent jau jo būtis turėjo daug daugiau tikslo. „Ki...


Ugnės Žilytės piešinys   Apie didžiųjų stoką Didžiausias nuostolis kultūrai, kai prarandama humoro jausmas. Tik pažvelkime į britus: turėjo Sviftą, Dikensą, Kiplingą, visokių apkalbų apie ypatingą saliečių humorą, o dabar nei pasauliui, nei patiems nejuokinga. Visuotinis nesmagumas. O prancūzai? – kada jie begaivins Rablė, Dodė, Anatolį Fransą... Tyčia rašau lietuviškai. Mat ir mes turim bėdų. Nebėra Binkio, Pivošos, Andriušio. Turėjom kai ką ž...


Šventoji, 1971 Vasarojome. Vidurdienį, kai Šventosios paplūdimy pats maudynių įkarštis, mudviem su dukryte Monika reikia grįžti namo. Jai tik penkeri, tebesilaiko vaikiško tvarkaraščio, tad po pietų guls pokaičio. Šiandien be vėjo, buvome įsikūrę netoli vandens, o dabar einame pačiu paplūdimio pakraščiu, taškydamos seklų pakrantės vandenį. Žvilgsnį patraukė trys figūros dešinėj, ta pačia kryptimi besiiriančios pro besikaitinančius ...


Sigitas Parulskis. Apie pagirias

2019-08-06 21:38:18

Ispanų rašytojas ir scenaristas Juanas Basas knygoje „Traktatas apie pagirias“ suskaičiavo keliasdešimt pagirių rūšių ir porūšių. Ir perspėjo, kad pagiringam nieku gyvu negalima važinėtis amerikietiškais kalneliais arba skristi lėktuvu. 1987 metais nebuvau skaitęs jo knygos (nes dar nebuvo parašyta, todėl skaičiau neseniai dovanų gautą Naująjį Testamentą), o man kaip tik reikėjo nupirkti lėktuvo bilietus į Kaukazo kalnus. Kadangi į eilę turėj...


Ugnės Žilytės piešinys   Gruodžio 1 d. Romas ir Adas Katiliai kviečia Josifą į Vilnių; tuo pačiu metu „NYR of Books“ pasiūlė jam važiuoti į Pabaltijį korespondentu! „Это было бы элегантно – поехать в Литву, а не в Россию.“ „Главные катастрофы уже позади: были Рейн, Найман, Сергеев. Остается еще собственный сын.“1 Aš savo ruožtu gavau laišką iš Marko Zingerio – Vilniuje spausdinamas jau netgi mano „Žaidima...


Pokeris. 1989 2019 metų sausį nuo Literatūrmenio viršelio žvilgtelėjo rašytojas Ričardas Gavelis – juodais veidrodiniais akiniais, šviesiu lietpalčiu, stačia apykakle, dešinėj tarp pirštų cigaretė, už tamsių stiklų neįžiūrimos akys skvarbiai spigina man tiesiai į vyzdžius. „Vilniaus pokeriui“ – 30. Nuotraukoje rašytojas toks, kaip anuomet ir kaip visuomet. Toks jis atėjo ir į mūsų namus Vaižganto gatvėj vieną pavakarę prie&scaron...


Liepos 14 d. Algirdo Šociko ir Nikolajaus Koroliovo dvikovai – 70     Dirbdamas Lietuvos ypatingajame archyve per Atlantos olimpines žaidynes, dalijausi kabinetu su dviem garbaus amžiaus vyriškiais, pergyvenusiais karo ir pokario audras, dalyvavusiais ginkluotame pasipriešinime, patyrusiais GULAG’o pragarą. Atrodė keista, kad Vitalijaus Karpačiausko kovos bokso ringe jiems rūpėjo labiau negu Lietuvos krepšinio rinktinės žaidimas. Stebino ir ...


  Spalio 23 d. Hartforde Škėmos „Awakening“1 – šiaip sau melodrama; neblogas amerikietis aktorius, vaidinąs tardytoją Pijų. Spalio 24 d. Kiek palengvėjo po didelės pastarųjų savaičių įtampos. Skaitau Goethę ir Fiodorovą2. Spalio 25 d. New Yorke, interview „Новое русское слово“ (Šarymovai) apie Lietuvos reikalus. Vakare kalbu Columbia University tais pačiais reikalais – su Luisa Valenzuela3, kuri šneka apie Argentiną, ir...


Sigitas Parulskis. Apie laukimą

2019-07-16 21:04:54

  Sėdžiu koridoriuje, tokioje keistoje salelėje, ir iš kairės man durys, ir iš dešinės, ir dar priešais durys, o už nugaros aklina siena, prieina moteris baltu chalatu, rankose šūsnis išsipūtusių gyvenimo ir mirties istorijų, klausia manęs: – Ko jūs laukiate? Sutrinku taip iš karto, aš juk nespėjau pasiruošti... – Atleiskite, – sakau, – baisoka, kad beveik kaip ir nieko nebelaukiu... Sako, rudenį pa...


Ugnės Žilytės piešinys   Spalio 1 d. Misiūnas atgabeno iš New Yorko Gedą, kuris šnekėjo kaip sapnuodamas. Svarbiausioji Gedos frazė, kurią aš įsiminiau, štai kokia: „Lietuvoje su daugeliu būtinai suvesiu sąskaitas.“ Nota bene, mano straipsnis apie Marcinkevičių jam patiko („Justinas niekad niekam nėra padėjęs, nors galėjo nemažai.“). Gavau iš jo pasiūlymą duoti eilių „Poezijos pavasariui“. Kodėl ne. Spalio 2...


Draugai