Prieš 100 metų, 1926 m. kovo 4 d., Gdynei buvo suteiktos miesto teisės. XX a. pradžioje nusprendus statyti uostą, Gdynė iš žvejų kaimo greitai virto šimtatūkstantiniu miestu (1921 m. – 1268, 1939 m. – beveik 127 000 gyventojų). Apie šį virsmą pasakoja 2022 m. pasirodžiusi architekto, architektūros istoriko ir kritiko Grzegorzo Piąteko knyga „Pažadėtoji Gdynė. Miestas, modernizmas, modernizacija 1920–1939“ („Gdynia obiecana. Mia...
Norėčiau pabrėžti nesuprantamumo dimensiją: poezijos poreikį ir gebėjimą priartėti prie nesupratimo, netgi jį išreikšti – išreikšti tai, ko negalime suvokti, faktą, kad negalime suvokti visko, netgi to, kas yra nesuprantamumas [...]. Leevi Lehto Kai aš ko nors nesuprantu, man būna labai negerai. Nesupratimas virsta fiziniu potyriu, labai nemaloniu, imu jausti, kaip mano smegenų neuronai įkaista iki raudonumo, tas karštis persiduoda...
Šių metų pavasarį bus išleista knyga apie aktorių Vytautą Grigolį. Tuo laiku jam būtų suėję 75-eri, kartu tai 20-osios jo mirties metinės. Praėjo jau du dešimtmečiai nuo mano tėvo mirties, bet atrodo – jis yra šalia. Tą liudija ir bene visi kalbinti pašnekovai. Tad ir knyga pavadinta citata iš V. Grigolio eilėraščio: „Aš šalia – budžiu, tyliu“. Joje daug paties V. Grigolio citatų. Laimė, kad i&...
Alphonso Lingiui (1933–2025) atminti skirtas tekstas pirmąsyk pasirodė žurnale „Phenomenology & Practice“, Vol. 20, No. 1 (2025): Fall. Publikaciją iš anglų kalbos vertė ir „Literatūrai ir menui“ pritaikė teksto autorius. Knygoje „Nieko bendra neturinčiųjų bendrija“1 paskutinėje esė „Mirties bendrija“ filosofas Alphonso Lingis pasakoja, kaip sykį, būdamas atokioje Pietų Indijos vietovėje, smarkiai susirgo. Bėgo dienos...
Apie Šoa Latvijoje ir jo atmintį 1941 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 1 d. Rumbulos miške specialioji grupė „Einzatzgruppe A“, padedama iš vietinių sudaryto būrio „Arājs Kommando“, sušaudė apie 25 tūkst. žydų: 24 tūkst. rygiečių, 1 tūkst. atgabentų traukiniais iš Vokietijos. Istorikų teigimu, tai buvo antros didžiausios dviejų dienų masinės žudynės Europoje Antrojo pasaulinio karo metais po Babyn Jaro, kai lygiai prie&scaro...
2023 metų vasarą Adelės ir Konstantino Čiurlionių šeimos namuose Druskininkuose vyko režisieriaus Vytauto V. Landsbergio dokumentinio filmo ,,Debesies laivu“ filmavimas. Sodybos kieme, obelų sode, ant suolelio susėdo du geri bičiuliai, prieteliai, kaip sakoma Dzūkijoje, pasikalbėti apie šį bei tą, bet jų pokalbio ašis lieka ta pati, kuri abiem buvo kelio kryptis ir šviesa visą gyvenimą, – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Profesorius Vytautas Landsbergis...
Provincijos laikas Lenkija provinciali. Esame provincialai, nes šitaip, o ne kitaip pavadinome savo pasaulį po 1989 m. Tai, kad dar neseniai buvome kaimo visuomenė, kad išgyvenome didelę migraciją iš kaimų į miestus, iš Rytų į Vakarus, kad mūsų vaikystė buvo sunki, kad komunistinė sistema bankrutavo, o kapitalistinė pasaulio rinkoje laimėjo, – visa tai turi kur kas mažesnę reikšmę nei mūsų požiūris į tai, kas buvo ir kas yra. Juk kas yra provinci...
Šokis yra tai, kas liko po maldos, kai dievai išėjo. Paul Valéry Ši citata dažnai priskiriama Pauliui Valéry, bet jos tikrasis šaltinis yra miglotas. Tokie žodžiai galėjo atsirasti 1936 m. pasirodžius jo esė „Philosophie de la danse“. Ten P. Valéry žvelgia į šokį ne tik kaip į judesį, bet ir kaip į atskirą meną – kūno kalbą, ritmą, laiką. Jis mato šokį kaip tam tikrą „dirbtinį mieguistumą“, kur...
× Simonetta Fior 2024 m. rugsėjo 12 d. Istorijos disciplinai, kurią baigia išstumti viliokliškai emocingi ir dažnai nepagrįsti pasakojimai, vis sunkiau interpretuoti pasaulį. Tuo įsitikinęs Pizos universiteto „Scuola Normale“ istorijos docentas Francesco Benigno. Ar istorija dar pajėgi interpretuoti pasaulį? Kaip per šiuos metus pakito mūsų „istoriškumas“ ar, tiksliau, gebėjimas suprasti tarp praeities, dabarties ir ateities egzistuoja...
Ričardo Šileikos nuotrauka 2025 m. birželio 21 d., šeštadienį, Tokaros archipelage, išsibarsčiusiame tarp Kiūšiū ir Riūkiū salų, įvyko žemės drebėjimas. Po pirmojo ėjo antras, po antrojo – trečias, vėliau drebėjimai tęsėsi iki sekmadienio vakaro, kai įvyko stipriausias – 5,2 balų; žemė purtėsi daugiau nei 200 kartų, o per ateinančias dvi savaites Japonijos seismologijos tarnyba užfiksuos jų daugiau nei 900. Pakartotiniai drebėjimai vyks i...