Karo nuojauta 1913 m. vasarą Europa gyveno kaip gyvenusi. Vienos iš tuo metu perkamiausių knygų „The Great Illusions" („Didžiosios iliuzijos") autorius Normanas Angellas teigė, jog „amžinai gresiantis karas Europoje niekada nekils. Bankininkai neieškos tokiam karui pinigų, pramonė neleis jam įvykti..." 1913 m. per Naujuosius žurnalo „Gartenlaube" („Altana") iliustruotame priede moterims „Welt der Frau" („Moters pasaulis") išspausdintas Marie Möller eilėraštis „Naujametinis vakaras", kuriame...
Iš jubiliejinių 1863–1864 m. sukilimo paminėjimo darbų išskirtinę vertę turi Nacionalinio ir Šiaulių „Aušros" muziejaus išleisti albumai. Pirmasis – „1863–1864 metų sukilimas Lietuvoje", sudarytas Aldonos Bieliūnienės, Birutės Kulnytės, Rūtos Subatniekienės, išsiskiria gerai parengtų ir anotuotų dokumentų gausa. Antrasis, sudarytas Raimundo Balzos ir Virginijos Šiukščienės, kiek kitoks, labiau apibendrinantis. Sudarytojai jį įvardijo kaip katalogą, parengtą „Aušros" muziejaus eksponatų pagrindu...
Vėlų 1833 m. rudenį Adomą Mickevičių aplankė geras jo bičiulis Stanislavas Moravskis, su kuriuo buvo pažįstami dar nuo studijų laikų. Jis atvežė įdomių žinių apie Rusijoje likusius draugus: Francišeką Malevskį, kuris pradėjo gyvenimą su jauna žmona Helena Šimanovska, Anuprą Petraškevičių, išsiųstą į Tobolską, Tomašą Zaną, kuris ir toliau gyveno Orenburge, Janą Čečiotą, kuris buvo Tverėje. S. Moravskis taip pat prabilo apie idėją, tikriausiai kilusią jam kalbantis su F. Malevskio žmona Helena. Su...
Fragmentas iš spaudai rengiamos knygos „Achmatowa, czyli Rosja" („Achmatova, tai yra Rusija") Kokia ji buvo? Trylikametė, kuri mąsto apie save, kad yra kaip Carskoje Selo tvenkinio juodoji gulbė. Juodųjų gulbių iš Italijos atgabeno carienė Jekaterina II, o Anos Gorenko vaikystės laikais jos buvo neįprastas ir retas reiškinys. Juodomis gulbėmis visi žavėjosi ne tik dėl jų grožio. Jos kėlė ir nuostabą. Svetimos ir kitokios, negu tos baltos, gerai pažįstamos ir prijaukintos. O mūsų trylikametė j...
– Ką aplankysite Paryžiuje? – klausia lėktuvo salone šalia sėdinti moteris. – Kapines, – sakau ir įdėmiai stebiu jos akis. – Na, taip... Viktorą Nuarą, ar ne? Šalia jos sėdinti jauna mergina prunkšteli ir mes nutylame. Lėktuvas staiga krenta į debesis, visi krūpteli ir pabunda. Netikėtai prisimenu Césarį Vallejo: „Numirsiu aš Paryžiuj, lyjant lietui... Kaip šiandien bus tikriausiai ketvirtadienis." Lietsargį pamiršau, rytoj – ketvirtadienis... Lis – nelis, mirsiu – nemirsiu. Lėktuvas lėt...
Rašytojai, dailininkai, visuomenininkai, apie kuriuos žadu rašyti, jums bus girdėti, kai kurie net labai, rodos, žinomi. Bet pro šitą „Langą" žvelgs kiti jų veidai, mažai ar net visai nematyti. Bus tų, kurie galėjo daug ką padaryti, daug ką darė, bet nespėjo, kurie kūrė meninį lauką, bet jame nepaliko savęs, gal taip pat nespėjo, tų, kurie širdyse buvo menininkai ir poetai, tačiau tai išreiškė kitu būdu – per visuomeninę veiklą, kasdienį nedėkingą triūsą ar net ginkluotą kovą. Jie ateis iš tol...
Dailininkas, poetas Emanuelis Katilius (1926–1997) gimė Kaune. Keturiolikmetis kartu su mama, broliu ir dviem sesutėm buvo ištremtas į Altajaus kraštą. [Sovchoze dirbome įvairiausius darbus, ganėme tūkstantines avių bandas, vilkams staugiant, audroms siaučiant... Karo metai buvo itin žiaurūs. /.../ 1944 m. rudenį nuo bado išgelbėjo siuntinėliai iš Lietuvos.] 1946 m. Emanueliui pavyko ištrūkti į Novosibirską mokytis. Netikėtai gavęs pasą, grįžo į Lietuvą ir įstojo į Vilniaus dailės institutą, Gra...
Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) vardas daugeliui lietuvių pirmiausia siejasi su garsiuoju polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“. Po šimtmečio – Rietavas, kito giminės atstovo, Bogdano Oginskio, įsteigta muzikos mokykla, Čiurlionis... Taip, visa tai buvo, bet buvo ir gerokai daugiau! Apie tą „daugiau“ kalbamės su istorike, humanitarinių mokslų daktare RAMUNE ŠMIGELSKYTE-STUKIENE, visai neseniai išleidusia knygą „Mykolas Kleopas Oginskis: politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“...
Nuotrupos atminų, pasakytų maironiečiams, minint Marcelijaus Martinaičio pirmąsias mirties metines Vilniaus universitete Donelaičio auditorijoj ir iškilmėse Jo vardu pavadinant biblioteką Raseiniuose. Erdvėja kertami miškai,Retėja artimi draugai:Lieki tik vienas prieš savePalaipsniui tampantis erdve.E. I. Negaliu susitaikyt su mintimi, kad į tradicinę maironiečių sueigą universiteto Donelaičio auditorijon jis nebeateis... Norėtųsi manyti – vėluoja, į Vanagines laiku neatvyko autobusas, pasikei...
Pranešimas, skaitytas gegužės 17 d. Druskininkuose vykusioje konferencijoje-jubilencijoje „Jaunos muzikos“ (dab. „Druskomanijos“) festivalio 30-mečiui paminėti Noriu paprasčiausiai prisiminti laikus, kai buvome jauni ir mes, ir festivaliai, ir mūsų kuriamas menas. Randantis „Jaunai muzikai" gyvenau Druskininkuose, dirbau statybos inžinieriumi ir jau buvau išleidęs du šiokio tokio atgarsio susilaukusius eilėraščių rinkinius, tad aktyviai dalyvavau „Jaunos muzikos" renginiuose. Kadangi laisvos...