Atmintis


Medicinos mokslų daktarė Aldona Rainytė – mokslininkė, gydytoja pediatrė, tremtinė, visuomenininkė. Užaugo Sibire, 1956 m. grįžo į Lietuvą ir baigė studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Per vieną studentišką kelionę į Vakarų Ukrainą susipažino su būsima poete Judita Vaičiūnaite. Pateikiame atsiminimų fragmentą apie šią išvyką ir pažintį.   1959 m. sausio mėnuo. Visi buvome paskutinio kurso studentai: keli medikai, du ar trys fizikai ar matematikai,...


Vokiečių žurnalistas ir rašytojas Jochenas Buchsteineris knygoje „Mes buvome Rytų Prūsija. Eilinė vokiečių šeimos istorija“ atveria galimybę giliau pažinti Rytų Prūsijos istoriją ir jos vietą Europos atminties kultūroje. Remdamasis savo močiutės dienoraščiu, autorius pasakoja apie vienos Rytprūsių dvarininkų šeimos priverstinį pasitraukimą į Vakarus. Kartu rašytojas išskleidžia platesnį istorinį kontekstą, paminėdamas ir kitas teritorijas, i&...


Odisėjas Hado karalystėje sutinka draugą Elpenorą, kuris girtas nuriedėjo nuo Kirkės namų stogo, nusisuko sprandą ir liko nepalaidotas, nes draugai skubėjo išplaukti. Jo vėlė prašo Odisėjo palaidoti jį, sudeginti su šarvais ir į kapą įsmeigti irklą, kuriuo irklavo keliaudamas kartu su Odisėju ir jo bendražygiais.   Pasigavau kažkokį sumautą virusą, skauda gerklę, galvą, varva nosis, na, gerai, galvoju, ko gero, snargliai yra nosies ašaros, taigi nieko baisa...


Nidoje, priešais marias, leidykla „Kitos knygos“ šiemet septintus metus atidaro Vasaros knygyną su atrinktu asortimentu iš daugelio leidyklų. Čia pasikeisdami sukasi „Kitų knygų“ darbuotojai, kasdien fiksuoja akimirkas ir siunčia laiškus Vilniuje likusiems kolegoms. Įspūdžių iškarpose iš pernykščių susirašinėjimų – pirkėjų portretai, knygos ir, aišku, pajūrio orai, surašyti knygyno sumanytojo...


2022 m. MAMbo – Bolonijos modernaus meno muziejus – pakvietė pasinerti į tris paras trukusią ekspediciją po pasirinktus miesto muziejus ir, išsirinkus vieną arba kelis artefaktus, savo vaizduotės balsu bei pasirinkta literatūrine forma išskleisti Bolonijos miesto archyvą. Tekstas pasirodė dvikalbiame (anglų ir italų k.) leidinyje „The Floating Collection“, lydėjusiame tarptautinę muziejaus parodą tuo pačiu pavadinimu. Esė lietuvių kalba publikuojama pirmą ka...


Sigitas Parulskis. Univerka

2026-05-21 18:37:28

Praeitis persekioja žmogų. Arba žmogus persekioja praeitį. Grįžti į savo praeitį, į jaunystę kaip nusikaltėlis į nusikaltimo vietą. Arba praeitis susiranda tave ir apkaltina nusikaltimais, kuriems netaikomas senaties terminas. O gal pats grįžti į praeitį kaip detektyvas, bet visi įkalčiai klaidina, nes esi ir nusikaltėlis, ir auka.    Sigito Parulskio nuotr., 2022   Vaikštau po miestą, kuriame gyvenu keturiasdešimt metų (norėčiau sakyti keturis šimtus, b...


Legendinis Kartaginos karvedys Hanibalas su keturiasdešimt tūkstančių karių ir keliomis dešimtimis kovos dramblių žygiuoja per kalnus, Pirėnus ir Alpes. Drambliai kalnuose tarsi ne savo vietoje – keistas mąstymo paradoksas. Kažkodėl jie čia nedera, atrodo per dideli, nors iš esmės jiems kalnai labai tinka, jie juk patys yra vaikščiojantys kalnai. Nežinau, kodėl galvoju apie dramblius Kaukazo kalnuose, žingsniuoju slėniu tarp dviejų kalnagūbrių, kuriuo teka kreiv...


In memoriam režisieriui Bélai Tarrui    2025 m. gruodžio 10 d. sakydamas kalbą Nobelio premijos iškilmėse vengrų rašytojas László Krasznahorkai išreiškė padėką italų renesansui, Kiotui, paskutiniam Ekstremadūros vilkui, menkai žinomiems poetams iš Rumunijos pašonėje įsikūrusios Diulos ir dar daugeliui kitų žmogiškų ir nežmogiškų būtybių bei buvinių, – be abejo, dėkojo ir bene garsiausius jo romanus &bd...


  Apmaudu, kad neišmokau japonų kalbos. Pamenu, tuo metu gyvenau Markučiuose, iki XXI amžiaus buvo likę maždaug dešimt metų. Eidamas šaltą žiemos naktį (buvo sausis arba vasaris) parašiau dvieilį:   Rupus dangaus žvirgždas  Žvaigždės po kojų girgžda   Pamaniau, reikėtų išmokti japoniškai, kokia rinka atsivertų! Diskutuočiau su japonais apie žvaigždes ir sniegą, apie „Suzuki“ ir „Kawasaki“, apie...


Stačiai baisūs nuotykiai, kuriuos patyrė, įsiminė ir papasakojo Kazys Saja     „Birželį man sueis devyniasdešimt ketveri. Kuo jus domina tokie seniai?“ – klausia Kazys Saja, dramaturgas, prozininkas, išraiškingas pasakotojas, patikinęs, kad nieko naujo nesiruošia rašyti. Parašė tris dešimtis pjesių, dauguma buvo vaidinamos, išleista per šešiasdešimt jo knygų. Atsiminimuose apie pjeses, tap...