Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Filmo „Gyveno strazdas giesmininkas“ (1970) kadras Pernai pasimirusio įstabaus gruzinų kino režisieriaus Otaro Joselianio ankstyvajame filme „Gyveno strazdas giesmininkas“ nėra nereikšmingų detalių: taip filmo pradžioje Operhauzo timpanisto* Gijos – jis čia tas pusę miesto kasdien aplekiantis ir visus paguodžiantis „strazdas“ – pažįstamo laikrodininko dirbtuvėje prie sienos...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Fiodoro Dostojevskio „Baltųjų naktų“ (vertė Leonas Žurauskas, „Vyturys“, 1987) ir „Penguin“ klasikos serijos viršeliai Baltosios naktys, be abejo, išliks mūsų platumose visuotinai išsižadėto – taip jam ir reikia! – pasaulinio klasiko Fiodoro Dostojevskio pusėje, bet jos velka virpantį beprasmės skubos ir jaudulio šleifą suvokus, kad jau nebespėsi į regėjimo lau...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Teatre kartais taip nutinka, kad įvykiai salėje ima gožti vyksmą scenoje. Tarkime, kas nors nualpsta. Arba ima ne laiku isteriškai juoktis. Arba nesėkmingai bando nusimauti vestuvinį žiedą, o šis nusirita priekinėms eilėms po kojomis. Tenka ropom ieškoti – juk negrįši namo, pas žmoną, be žiedo! O tuo metu Džuljeta išeina į balkoną. Arba staiga kas nors pradeda dialogą su aktoriais – taip Sigitas Geda...
Prasinešimas Raseinių bibliotekoje, minint Marcelijų Martinaitį Marcelijus Martinaitis ir Vytautas V. Landsbergis. Onos Pajedaitės nuotrauka Nėra lengva kalbėti apie Marcelijų. Žodžiai pernelyg supaprastina. Lengviau dainuoti, švilpauti, stebėti parskridusius kukučius Paandrioniškio pamišky. Arba vyšnias, sprogstančias Suvalkijoje. Marcelijus buvo ir liko tarsi koks rūpintojėlis – mediumas, mezgantis ryšį (bent man) su mūsų pro...
Iki Rygos uosto plėtros per pastarąjį dešimtmetį gyvenvietes Dauguvos žemupyje užliedavo potvyniai, kai kurie jų ypatingai grėsmingi. Latvijos universiteto tyrinėtoja, tautosakininkė Dace Bula gyventojų prisiminimuose fiksuoja sudėtingus žmogaus ir vandens santykius. Potvyniai Kundzinsaloje 1960 m. Imanto Krastinio nuotrauka „Nuo tada rudenius gyvenu ištisai bijodama“, – taip Mangalsalos gyventoja Berta Ozoliņa kadaise apibendrino patirtis per...
Klaipėdos laikrodžių muziejaus pastate susipina skirtingų kultūrų ir tautybių žmonių istorijos. Žemės bankas. Apie 1931 m. Kiekvieno miesto istoriją atspindi pastatai, bylojantys iš praeities. Laikrodžių muziejaus pastatas stovi jau daugiau nei 200 metų, saugo 8 šeimų, 3 įstaigų ir Laikrodžių muziejaus įkūrimo istoriją. Jo sienos slepia anksčiau čia gyvenusiųjų paliktus simbolius, atskleidžiančius Klaipėdos miesto praeitį ir jo identitetą. Pastato praeitis...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Autoriaus nuotrauka Tada niekas nesakydavo „paplūdimio“: pliažo ir tik pliažo. Su tvirtinama prie dviračio nuotraukų planšete jis migruodavo nuo tilto ligi Brežnevo vilos (toliau jau uždrausta zona), ieškodamas geriausiojo kadro, o kadras čia reikšdavo merginą ar moterį, sutinkančią su juo pasimylėti kopose ar tuoj už jų. Vasarą daugybė būstus vasarotojams užleidusių palangiškių išsikraust...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Andrzejus Żuławskis su Małgorzata Braunek ir sūnumi Xaweru. Nuotrauka iš asmeninio archyvo Du požiūriai: vieno šalininkai teigia, esą vaikai kuo anksčiau turi būti instaliuoti suaugusiųjų pasaulin, kito siūlo kliautis neužtvenktos gyvenimo upės bėgimu. Ir čia ne apie išnaudojimą trečiojo pasaulio šalyse ar Dickenso romanuose kalba: Oliveris Tvistas nešoka tvisto – jis dabar užsidirba iš r...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Vienoje kalvotų Varšuvos sankryžų nuo gyvenamojo namo šoninio fasado į mus žvelgia galvą parėmęs amžinasis Czesławo Miłoszo konkurentas Zbigniewas Herbertas. Toje 200 kv. metrų freskoje gerai matyti ne tik rankinis laikrodis, bet ir žodžiai virš poeto galvos: „...būk narsus kai protas nuvilia būk bebaimis / galutinėj akistatoj tik tai ir svarbu.“ Lenkų skaitytojui tos iš pirmo žvilgsnio pa...
Dažnai mintyse pasikalbu su savimi. Matyt, nugyventi metai jau leidžia tai daryti. Kai kurias jų užsirašau, gal išliks? Šį kartą atmintis leido sugrįžti į 1960 m., kai tėvas Vladas (pagal gimimo liudijimą – Vladislovas) Mickevičiaus gatvės buto virtuvėje, Kaune, taisė savo aulinius batus. Keitė nusidėvėjusius padus. Sėdi tėvas ant mažos medinės kėdutės, metalinis kurpalis – tarp kojų. Ant jo užmautas aulinis batas. Šalia įrankiai batams taisyti: aš...