Esu tikra, kad apie Medvilionių dvarą mažai kas žino. Jis toli nuo didžiųjų miestų ir pagrindinių kelių – Joniškio rajono Kriukų seniūnijoje baigiančiame išnykti Madvilionių kaime. Netoli Latvijos sienos. Žemėlapyje nepažymėtas. Nuo kelio žinantis esą jį gali pamatyti, bet, tiesą sakant, ko ten lygumose į griuvenas žvalgytis. Taip yra dabar. Tačiau prieš gerą šimtmetį čia, nuošalioje provincijoje, vyko aktyvus lietuvių kultūrinis gyvenimas, arba tiksliau – veikė tautinė mokykla, išauklėjusi ne...
Balys Sruoga – Valerijai Čiurlionytei, 1916-05-23, [c. iš Petrogrado – į Lipecką]. 1r Sesutelė! Vakar grižęs vėlai-vėlai, tai yra šiandie anksti-anksti namo (buvo paeilinis skandalinis lietuv. dr[a]ug. susirinkimas – tat mat riogsojau ten)5 radau tavo laišką. Skaičiau, skaičiau prie- tamsoj dar prieš saulės tekėjimą. Beskai- &n...
Užtat / rašyk, rašyk man tokiuos / laiškus, juk tat ir yra / saulelės spindulėlis mano / išguitame gyvenime... Balys Sruoga – Valerijai Čiurlionytei, 1916-05-13 Šiemet vasario 2 d. minime 120-ąsias Balio Sruogos (1896–1947) gimimo metines. Spausdiname keletą B. Sruogos laiškų, adresuotų Valerijai Čiurlionytei. Laiškai rašyti B. Sruogai studijuojant Rusijoje, 1916–1917 metais. V. Čiurlionytė (1886–1982) &nd...
Simonas Daukantas (1793–1864) ir Vincas Grybas (1890–1941) nebuvo susitikę. Juos skyrė šimtmetis, per kurį pasikeitė visuomeninis ir politinis krašto gyvenimas. Tačiau 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, jiems buvo lemta pažinti ir suprasti vienam kitą. 1925 m. Kauno meno mokyklos išsiųstas į Paryžiaus Grande Chaumiere akademiją studijuoti skulptūros, V. Grybas pateko į vieno geriausių Prancūzijos skulptorių Émile’io Antoine’o Bourdelle’io dirbtuvę. E. Bourdelle’is mokė sieti skulptūrą su...
Mykolas Kleopas Oginskis – arklidžių administratorius Baigiasi Mykolo Kleopo Oginskio metai. Vartau išleistas knygas, ieškau smulkmenėlės: ar kunigaikštis, politikas ir muzikas glostė arklį tik jodamas? Tai atrodytų visai nereikšminga, jei nežinotume apie jo sūnaus ir anūkų triūsą išsaugant nuo išnykimo senąją lietuviškų arklių veislę. Andžejaus Zaluskio šiais metais lietuvių kalba išleistoje knygoje „Mykolas Kleopas Oginskis. Gyvenimas, veikla ir kūryba“ daug dėmesio skirta ne tik politinei...
Kadaise gintaras buvo tik faraonų ir carų kišenei. Menelajus stebino svečius vesdamasis į paradines menes, išdabintas auksu, sidabru ir gintaru. Penelopę, Odisėjo žmoną, pagal Homero versiją, vienas iš jaunikių viliojo karoliais iš „gintaro grūdų, spindinčių kaip saulė“. Kodėl gintaras buvo brangus? Todėl, kad retenybė. Atveždavo jį apsukrūs finikiečiai, užmetę prekeivių tinklą ant viso Viduržemio jūros baseino. Ak, stebuklingas gintaras! Akmuo, o bev...
Sužadėtinė Lietuvos valstybės istorijos archyve saugoma 1895 m. tardymo byla, kurios pagrindą sudaro Šiaulių apskrities valstiečio Stanislovo Rupšio, Maskvos universiteto Medicinos fakulteto studento Liudviko Vaineikio, daktaro Vinco Kudirkos ir kitų asmenų kvotos. Joms vadovavo Kauno gubernijos žandarų valdybos viršininko padėjėjas Raseinių, Telšių ir Šiaulių apskrityse rotmistras I. Semionovas. Tai „Atgajos“ draugijos byla, tarp kurios tardomųjų V. Kudirka pateko atsitiktinai. Viskas prasidėj...
Adomo Mickevičiaus Stambulas ir Burgasas Kelionė nuo Nesebaro (Bulgarija) iki Stambulo (Konstantinopolio) turistiniu autobusu užtrunka apie 7 valandas, įskaitant sustojimus ir patikras pasienyje. Daugelis turistų, ypač rusai, į Stambulą vyksta ne vieną kartą, jie žino, kur apsipirkti ir kur ko ieškoti. Įsikūrę viešbutyje, iki nustatyto laiko jie palieka grupes ir eina kas sau. Tokius, tiesą sakant, Turkijos ekskursijų organizatoriai ne itin mėgsta, nes reikia jungti turistų grupes, kurių gida...
Tai galėjo būti 1956 metais, po Kalėdų. Vėjas, apytamsis anuometis Lenino prospektas, pūgos gūsis ties aikštės kampu. Sustoju, nubraukiu nuo akių sniegą ir pirmą sykį mane nustebina čia sustingdyto parado darna: iš antikinių kolonų išdygę „unitaziniai“ žibintai plieskia šviesą į sniego sūkurius, bažnyčios nebesimato, viskas paklūsta geležinės rankos mostui. Simfonija! Tik štai tie langai, kur aprimsta snaigės, tie didžiuliai konservatorijos salės la...
1955 m. laida Senojoje konservatorijoje, Vilniuje, 6-ajame dešimtmetyje dėstė, regis, valtornę, profesorius Kajetonas Leipus (o gal vėliau tapo profesorium). Ir atsirado – greta muzikų – teatrinis fakultetas. Mano geriausias draugas Vytautas Gaidamavičius, arba Vycka, rėžė sparną (be kitų savo dėmesio objektų arba etapų) aplink aktorę Elvyrą Žebertavičiūtę. Tie teatralai pradėjo mus mokyti, kad reikia sakyti ne „taip“, o „teip“. Mat juos taip arba t...