Spalio 4–6 d. vyks tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“. Šiemet penkiolikos metų jubiliejų mininti mugė primena, kad per tiek metų užaugo nauja menininkų, kolekcionierių ir meno gerbėjų karta. Pakvietėme jaunesnės kartos menininkus savais žodžiais pristatyti kūrinius, kurie bus rodomi mugėje.

 

Agata Orlovska, ,,Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos apkaustas‘‘

2024; 142 x 179 x 4 cm; plienas, pjovimas lazeriu

 

„Puošnūs apkaustai nuo seno yra būdingi ikonoms, jie apsaugo trapų, laiko pažeidžiamą kūrinį. Apkaustas padengia paveikslą šaltu, tvirtu šarvu, daro jį atsparų pavojingoms sąlygoms. Atkūriau Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos apkaustą iš metalo, kad galėčiau stebėti, kokią formą, kokį tęsinį įgauna ilgaamžė medžiaga, funkcionuojanti tarsi atskirai nuo savo pirminės paskirties. Kūrinyje svarstau apie istorijos pėdsaką, kai pirminis šaltinis arba dingsta, arba įgauna naują pavidalą, o autoriaus sumanymas tampa nebeatsekamas. Man taip pat rūpi paveikslo anatomija, jo transformacija, nuklydimas nuo pradinės formos. Įdomu, kokios formos gimsta nuo iškirptos linijos silueto, kokias naujas galūnes užsiaugina kūrinys. Jaudina nuolat kintančio laiko klausimas, o jis čia atsiranda ir per kūrinio transformaciją, ir per ateities kinetiką“, – apie savo kūrinį ,,Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos apkaustas‘‘ sako Agata Orlovska. Jis bus eksponuojamas „Drifts“ galerijos stende.

 

Lukas Marciulevičius, ,,Pokalbyje su... (nr. 2)‘‘

2024; 180 x 220 cm; drobė, mišri technika

 

„Remiuosi modernistine tapybos tradicija, kurios esmė – tyrinėti formas, spalvas ir linijas. Linija atskleidžia paveikslo realybės struktūrą – vedžioja žiūrovo akį, formuoja erdvę, kuria ritmą. Šveicarų menininkas Paulis Klee yra sakęs, kad linija yra pasivaikščioti išėjęs taškas. Mano paveiksluose taškas keliauja per drobes, virsta apskritimu, saule, linija, daiktu – šitaip kuriu pasaulį paveikslo plokštumoje. Prieš pradėdamas tapyti, užduodu sau tris klausimus: kodėl tapyti, ką tapyti ir kaip tapyti? Atsakymų į juos ieškau filosofijoje, savo aplinkoje ir kitų menininkų kūryboje. Tapyba man nėra vien veiksmas, bet ir mąstymas, gamtos bei šiuolaikinės kultūros stebėsena. Šiuolaikinės tapybos praktika neapsiriboja vien savitu žvilgsniu į pasaulį – tapyba man yra nuolatinis dialogas su meno istorija ir dabartimi. Kiekviename paveiksle galima atrasti sąmoningų ar nesąmoningų praeities aliuzijų, pavyzdžiui, modernizmo meistrų ar popkultūros ikonų citatų. Paveiksluose jos tampa vizualiais ar teminiais atspirties taškais. Ir tai nėra tiesioginės referencijos, labiau – subtilus pokalbis, kuriame skirtingi elementai susipina, persimaišo ir transformuojasi į naują vaizdinę kalbą“, – apie savo darbus sako Lukas Marciulevičiaus. Jie bus eskponuojami „The Room“ galerijos stende.

 

Saulė Noreikaitė, „rankos, kurios ...“

2024; instaliacija su skulptūriniais objektais ir videokūrinys

 

„Kūrinys tyrinėja gyvenimą, kurį gyvena mūsų rankos. Kartais – atskirai nuo mūsų sąmonės, kartais – prieš mūsų valią, kartais – sinchroniškai, kartais – įkūnydamos prisiminimus, kurie niekada nepaliks mūsų kūno. Sutelkę dėmesį į vieną dalį, kartais galime pamiršti bendrą vaizdą ir sąsajas su kitomis dalimis, tačiau kartais, sutelkę dėmesį tik į vieną dalį, galime pamatyti visą pasaulį ir jo skalsą. Yra daug kultūrinių, politinių, socialinių, ekonominių, kūniškų, kasdienių ir svarbių sandorių, kurie atliekami mūsų rankomis, o mūsų rankos dažnai yra susijusios su kitomis rankomis, tarsi būtų tam tikrame dialoge. Kūrinyje pasakojama apie rankas, kurios gali būti mano, bet gali būti ir jūsų, bandoma nušviesti šią svarbią kūno dalį. Svarbi detalė yra videokūrinyje matomas tekstas, kuris poetiškai nupasakoja rankų gyvenimą“, – savo kūrinį pristato Saulė Noreikaitė. Jis bus eksponuojamas skulptūrų ir instaliacijų parodoje „Takas“, kurią kuruoja Maria Arusoo.

 

Kairėje – Jan S. Hansen, ,,Helix‘‘, 2024; plienas, raktai; GRAYSC nuotr.

 Dešinėje – Lukas Danys, ,,Harmony Reduction‘‘, 2024; medis, metalinė grandinė, vanduo, sidabro dažai; GRAYSC nuotr.

 

„Artėjančioje parodoje toliau tyrinėjame atotrūkį tarp jutiminių patirčių fizinėje aplinkoje ir jų interpretacijų kaip psichinių išgyvenimų, keldami klausimus apie suvokimo ir patirties ribas. Kviečiame lankytojus tyrinėti sukurtas aplinkas, kurios ginčija esamų modelių ir sistemų tinkamumą sąmonės sudėtingumui atskleisti“, – pasakoja Lukas Danys ir Janas S. Hansenas apie bendrą kūrybinį projektą „ArtVilnius“ projektų zonoje, kurią šiais metais kuruoja dr. Valentinas Klimašauskas.

 

Parengė Emilija Šneiderytė