„Niekuomet nebuvo lengva rašyti. Išskyrus meilės laiškus. Kurių, beje, rašiau ne tiek jau ir daug. Vaikystėje ne itin mėgau skaityti, bet patiko paveikslėliai knygose. Smagiausia buvo leisti laiką su draugais kieme ir miškuose: žaidėme policininkus ir banditus. Namie, už fotelio, konstruodavau „Lego“, o mokykloje mėgau dailės ir darbų pamokas. Nebuvau paklusnus. Veikiau neklaužada. Tik dabar esminiai dalykai ėmė stoti į savo vietas. Skaitau, nebežaidžiu, nekonstruoju, gilinuosi į paveikslėlius.“ (Pijus Burakas)