„Prancūzų romanisto ir eseisto Martino Page’o pavardė man žinoma nuo vaikystės, jo knygų buvo tėvų bibliotekoje. Prancūziškai gerai nemokėjau, kad galėčiau romanus skaityti originalo kalba, tačiau jų pavadinimus įstengiau suprasti, jie man atrodė patrauklūs – žaismingi, ironiški, atveriantys duris į kažkokį keistą pasaulį, pavyzdžiui: „Paryžiaus pradanginimas ir jo atgimimas Afrikoje“ („La disparition de Paris et sa renaissance en Afrique“), „Kaip aš tapau kvailiu“ („Comment je suis devenu stupide“), „Priprantama ir prie pasaulio pabaigų“ („On s’habitue aux fins du monde“). M. Page’as yra keliolikos romanų, filosofinių apysakų ir esė autorius, kelių literatūrinių premijų laureatas. Pito Agarmeno slapyvardžiu pasirašytas romanas „Pasaulį surijo naktis“ („La nuit a dévoré le monde“) buvo ekranizuotas režisierius Dominique’o Rochero ir sulaukė įvertinimo įvairiuose kino festivaliuose.
M. Page’o kūryboje svarbi žmogaus tapatybės paieška, neišvengiamai kylantis konfliktas su visuomenės konvencijomis ir dogmomis. Rašytojo stiliui būdinga subtili ironija ir savitas humoro jausmas. M. Page’as mums pažįstamas iš dviejų lietuvių kalba pasirodžiusių romanų: „Kaip aš tapau kvailiu“ (vertė Gražina Strigockytė, 2006) ir „Fio ir laumžirgis“ (vertė Jūratė Karazijaitė, 2005).
Parašiau M. Page’ui laišką, jis mielai sutiko papozuoti. Nors prancūzų literatūros pasaulyje jis yra gana žinoma figūra, likau maloniai nustebintas rašytojo paprastumo ir nesusireikšminimo. Fotografavau jį Anžė mieste Luaros slėnyje, kur rašytojas dabar gyvena ir dirba. Jis sutiko fotografuotis tose vietose, kuriose paprastai kuria ar mėgsta lankytis, kavinėse, miesto bibliotekoje, knygynuose.“ (Rokas Morkūnas)