Literatūra


Petras Palilionis. „Metai Tamsčiuko atokaitoj." Skaitytinė drama. – K.: „Naujasis lankas", 2014. Petras Palilionis parašė jau penktą „fakto literatūros" (taip pats įvardija) knygą. Tai epistolinė drama, grįsta autentiškais laiškais, rašytais mažai kam žinomo asmens – Antano Kasperavičiaus (1898–1963), agronomo pagal išsilavinimą, pedagogo iš profesijos, kraštotyrininko ir muziejininko iš pašaukimo. Jo gyvenimas tekėjo labai arti vienos žymiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių moterų – Gabrielės...


Šiemet sukanka 150 metų nuo Lewiso Carrollio romano „Alisa Stebuklų šalyje" pirmojo leidimo 1865 m. Kas liktų iš Lewiso Carrollio „Alisos Stebuklų šalyje" be Češyro katino, teismo posėdžio, Kunigaikštienės kūdikio ir Skrybėliaus arbatėlės? Jei paskaitytumėte pradinę istoriją, kurią autorius vieną dieną papasakojo Alice Liddell ir dviem jos seserims irstantis valtimi prie Oksfordo, pamatytumėte, kad joje šių žymiųjų personažų ir scenų nėra. Kai disertacijai ėmiausi tyrinėti Viktorijos laikų l...


John Boyne. „Baisus dalykas, nutikęs Barnabiui Broketui". Iš anglų k. vertė Violeta Palčinskaitė. – V.: „Tyto alba", 2014. Jei negalėjote atsiplėšti nuo Gendručio Morkūno knygų vaikams, jums tikrai turėtų patikti airių rašytojo romanas jaunimui apie visai paprastą berniuką, turintį vieną nepaprastą bėdą –­ jo neveikia gravitacijos jėga, todėl jis skraido. „Baisus dalykas, nutikęs Barnabiui Broketui" G. Morkūno kūrybą primena dėl sąlygiškumo ir apibendrinimo, jautrumo socialinėms problemoms,...


Kai Graikijos vardas tampa konotuotas neigiamai – neva, tinginiai, patys sukėlę krizę, o dabar dar ir komunistuojantys – norisi truputį atsitraukti ir aptarti gražesnius dalykus: neseniai Graikijoje pasirodžiusias knygas. Šiuo metu leidžiama nedaug. Lietuvoje knygų mugė ką tik pasibaigė, o Graikija jai iš lėto ruošiasi: gegužės 7–10 d. Salonikuose, „Helexpo" parodų centre, ji vyks dvyliktą kartą. Nepaisant krizės, politinių neramumų ir tarptautinio spaudimo, jau paskelbtoje programoje numatyta 4...


Lietuvoje yra nedaug miestų, kuriuose važinėja troleibusai. Kaip kiekvienam pažįstami, bet ne visiems lengvai pasiekiami, troleibusai įgyja metafizinę reikšmę lyg Gedimino kalno bokštas. Kiekvienam lietuviui per gyvenimą privalu bent kartą įbristi į jūrą ir įlipti į troleibusą. Suprasdami troleibusų poveikį lietuvio identitetui, debatuose dalyvaujantys kandidatai į merus viešojo transporto temai teikia tokios pat svarbos kaip šildymo kainoms – ir postringauja, reiškia savo rūpestį netgi per naci...


Przemysławas Czaplińskis (g. 1962) – literatūros kritikas ir šiuolaikinės literatūros profesorius, dirbantis Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Lenkų ir klasikinės filologijos fakultete. Naujausios jo knygos: „Lenkiją reikia iškeisti. Vėlyvasis modernumas ir mūsų didieji naratyvai" („Polska do wymiany. Późna nowoczesność i nasze wielkie narracje", 2009), „Modernumo likučiai. Dvi studijos apie literatūrą ir gyvenimą" („Resztki nowoczesności. Dwa studia o literaturze i życiu", 2011). Lenk...


Augant nerimui, daugėja karo patirties priminimo ženklų. Informacija iš kovos laukų šiandien – ne tik aktualiausia žiniasklaidos pranešimų medžiaga. Skaudi tema vis labiau smelkiasi ir į knygų turinį. Karo batalijų aprašymų ypač padaugėjo atsiminimams ir biografijoms skirtose knygynų lentynose. Sakoma, kad asmeninė patirtis – nesijota istorijos versija, tuo neva besiskirianti nuo metodinių nuostatų sietus naudojančių istorikų darbų. Kiek tiesos šiame teiginyje? Ką apie įvykius pasako jų dalyvi...


Iš gurinių Prienų laikraštyje „Naujas gyvenimas" 1990-03-12 Juozas Petrauskas paskelbė savo bendraklasio Justino Marcinkevičiaus jam skirtą eilėraštį „Saulėtų dienų atminimui". Paaiškino, kad eilėraštis parašytas 1947-10-17. Taigi Marcinkevičiui tada buvo septyniolika.Cituoju pirmą posmą: Jaunos dienos – greitai jos praeina,Tik šešėliai pasiliks iš jų.Uždainuos senatvė liūdną dainą,Vakarai ją užrašys krauju. Ne stebuklas tas eilėraštis, pagaliau ir rašytas negalvojant apie viešą publikaciją...


Ką verta ir ko neverta skaityti kultūrinėje spaudoje 0. [vietoj įžangos] Kodėl 17? Hmm, atsakyti nelengva. Bene prieš dvidešimt metų glamūriškas Vilniaus bastūnas Nikodemas į pažįstamų dailininkų dirbtuvę atsivedė „kokių septyniolika mergaičių". Nuo to laiko skaičius 17 man simbolizuoja protu dar aprėpiamą, bet itin prisirpusią daugybę (ypač kai pamėginu įsivaizduoti tas 17 mergaičių ankštame kambarėlyje, kur toji studija įsikūrusi). Septyniolika yra psichologiškai „labiausiai atsitiktinis...


Danguolė Kandrotienė. „Spintos istorijos". – K.: „Debesų ganyklos", 2014. „Spintos istorijos" šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje sulaukė jau trečiojo įvertinimo – tapo Metų knyga vaikų literatūros kategorijoje (kiti įvertinimai – geriausia 2013 m. knyga vaikams ir paaugliams ir „Baltasis varnas 2014"). Sakytum, tai pati geriausia recenzija knygai – ja viskas pasakyta ir netgi užantspauduota. Bet ar tikrai viskas?.. Ar tokie įvertinimai yra neginčijamas knygos vertės įrodymas, nepaliekantis nė š...