Dėl įvairių muzikos apdovanojimų tiesioginių transliacijų prieš gerą dešimtmetį ne kartą esu važiavusi nakvoti pas tuos, kas turėjo kabelinę televiziją, ir atsikėlusi paryčiais. Tuo metu juose karaliavo Eminemas, dėl kurio introvertiškai agresyvios asmenybės laureatų skelbimas man prilygo olimpiniams lietuvių startams. MTV dar tebebuvo muzikinis kanalas. Videoklipų kultūrą sukūrusi televizija su visais savo apdovanojimais muzikine prasme dabar jau merdėja, teturėdama trisdešimt metelių. MTV apdovanojimų laimėtojus renka šios televizijos nuodugniai metų metus ugdytas žiūrovas: jis palaipsniui jaunėjo, jo protiniai gebėjimai regresavo, tad dabar „pasaulio geriausiuosius“ išrenka dvylikametės cyplės.
„Grammy“ apdovanojimai visada buvo popmuzikos elito reikalas. Juos skiria gausybė Amerikos įrašų meno ir mokslo akademijos narių. Renginys išgyveno vidurio amžiaus krizę ir 55-ąjį kartą įvyko vasario 10 d. Los Andžele. Šiais sunkiais post-post- laikais sugebėta surinkti – iš to, kas likę – tankų spiečių žvaigždžių ir padaryti pavyzdinį koncertą.
Šiuolaikine popmuzika kasdien nesidominčiam žiūrovui dauguma nominantų vardų būtų negirdėti – megažvaigždžių era seniai praėjusi. Dešimtyje kategorijų, rodytų per televiziją (iš viso jų bene aštuonios dešimtys), dominavo ką tik iškilę, jaunyvo amžiaus atlikėjai. Tačiau 3,5 valandos ceremonijoje statulėlių teikimas liko antrame plane. Koncertinių numerių buvo gausybė, įvairiems skoniams ir amžiaus grupėms (dvylikametėms buvo skirtas vienintelis Taylor Swift pasirodymas). Mano asmeninis favoritas Jackas White’as atstovavo senajam, sunkesniajam rokui. Po 7 (!) metų pertraukos į sceną su smokingu sugrįžo pabrendęs Justine’as Timberlake’as. Rihanna iš visų jėgų stengėsi būti švelni, o Eltonas Johnas buvo toks kaip visada.
Tikslų dabartinio roko vaizdą nupiešė bandžomis, mandolinomis ir paprastumu apsiginklavę britai „Mumfords & Sons“ (apdovanoti už puikų albumą „Babel“), amerikietiško folko grupė „The Lumineers“, intelektualios popmuzikos atstovai „Fun“ (metų debiutas ir metų daina „We are Young“) ir kiek sunkėlesnio roko duetas „The Black Keys“ (geriausia roko daina „Lonely Boy“). Visas indie žiedas.
„Grammy“ tradiciškai atiduoda pagarbą mirusiems muzikantams: visada pasiteisinančios žvaigždžių rinktinės šiemet dainavo Bobui Marley’ui ir „The Band“ būgnininkui Levonui Helmui. Amerikiečiai taip pat pakviesti Akademijos apdovanojimui nominuoti savo pirmuosius muzikos mokytojus.
Apskritai ceremonija buvo itin padori: divos buvo įspėtos nedemonstruoti nuogybių (pamatėme tik Jennifer Lopez nuogą dešinę koją). Reperis LL Cool J buvo neįprastai santūrus vedėjas, nė nebandė improvizuoti. Neįsivėlė nė mažiausias skandaliukas. Padėkos kalbos buvo vienodos, tik skardžiabalsė blondinė Kelly Clarkson juokėsi kaip redbullio padauginusi. Iš teikusiųjų apdovanojimus daugiausia džiaugsmo sukėlė apspuręs Johnny Deppas ir, žinoma, „neregys“ Prince’as su tamsiais akiniais ir balta lazdele, kuriam tereikėjo pastovėti scenoje 2 minutes ir perskaityti vieną sakinį, kad taptų viena ryškiausių ceremonijos kometų.
Kartą scenoje nulijo lietus, bet daugiau – jokių cirkų. Dažniausiai žaista apšvietimu (spėju, kad šiųmetėje „Eurovizijoje“ taip pat pamatysim bent vieną pasirodymą, kur pasitelkus apšvietimą keisis suknelės spalvos ir ornamentai). Sceną užpildydavo džiazo, styginių ansambliai, pritariančiųjų vokalistų grupės, o pagrindinė „dekoracija“ buvo fortepijonas. Net ir renginį užbaigęs repo pasirodymas atrodė kaip tvarkingai išmokta pamoka. (Net nežinau, ar tai priekaištas, greičiau ne.)
Ceremoniją Vasario 16-osios vakarą transliavo „Lietuvos ryto“ televizija, kuri, nepaisydama dienraščio, kuriam priklauso, pastaruoju metu tik gerėjo. Tiesa, ketverius metus jai vadovavęs Edmundas Jakilaitis iš posto ką tik pasitraukė. Šio bebaimio žurnalisto biustas, anonsuojantis laidą „24/7“, vis išnirdavo ekrano kampe per „Grammy“ transliaciją pačiose netikėčiausiose vietose. Ramūnas Zilnys yra kitas šios televizijos perlas, švaria neužsikertančia greitakalbe vertęs ir profesionaliai, be patoso komentavęs apdovanojimus, apšvietęs mažiau susigaudančiuosius, kas yra kas žiūrovų salėje, scenoje ir popmuzikos visatoje.