Prasideda aštuntieji Metų knygos rinkimai

Šiemet akcijoje „Metų knygos rinkimai“ naujiena – įvedama nauja kategorija „Poezijos knygos“. Skaitytojai kviečiami išrinkti Metų knygas keturiose kategorijose: suaugusiųjų, poezijos, vaikų ir paauglių. Ekspertų komisijos atrinko aštuoniolika knygų: šešias knygas suaugusiesiems, po penkias poezijos ir vaikams skirtas knygas, paaugliams komisija pasiūlė tik dvi lietuvių autorių knygas, iš kurių skaitytojai kiekvienoje kategorijoje rinks Metų knygą. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2011 m. rugsėjo 1 dienos iki 2012 m. rugpjūčio 31 dienos.
Knygas suaugusiesiems ir poezijos knygas šiemet atrinko komisija, kurią sudarė nuolat literatūros procesus analizuojantys literatai ir kritikai: Laimantas Jonušys (komisijos pirmininkas), Danutė Kalinauskaitė, Neringa Mikalauskienė, Donatas Petrošius ir Emilija Visockaitė.

Knygos suaugusiesiems:

Eugenijus Ališanka „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“ („Tyto alba“). Esė knygoje autorius nuotaikingai ir nuotykingai, su subtiliu sąmoju ir įžvalgomis aprašė savo biografijos epizodus.
Vaiva Grainytė „Pekino dienoraščiai“ („Vaga“). Knygoje įdomiai pasakojama apie lietuvės gyvenimo Kinijoje patirtį. Tai autobiografinės dokumentikos knyga, Metų knygos rinkimams siūloma eksperimento tvarka.
Andrius Jakučiūnas „Lalagė“ („Tyto alba“). Šiame gana sudėtingame tekste autorius atskleidė literatūros galimybių erdves, sakinio plėtotę ir įpras­tinių ankstesnės literatūros siužetų žaismę.
Donaldas Kajokas „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ („Tyto alba“). Knygoje iš dalies poetiškai, o kartu ir proziškai bei sąmojingai plėtojama dvasinių pagavų bei įžvalgų kupina intriga su mistiniais elementais.
Vladas Kalvaitis „Sustiprinto režimo barakas“ („Kauko laiptai“). Ši knyga apie sovietinio lagerio patirtį prabyla savitai – gyvais pasakojimais, įtaigiais dialogais, vaizdinga kalba ir net humoru.
Alvydas Šlepikas „Mano vardas –­­ Marytė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Autorius jautriai ir su intriga pasakoja apie pokario Rytprūsių vokiečių vaikus, ieškojusius išgyvenimo Lietuvoje.

Poezijos knygos:

Antanas A. Jonynas „Kambarys“ („Tyto alba“). Eilėraščių knyga pasižymi jaukiu interjero parinkimu – nuo taisyklingų modernistinių nerimo metaforų iki šelmiškų atspindžių langų stikluose.
Tautvyda Marcinkevičiūtė „Greitaeigis Laiko liftas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Tai poetinė kelionė aplink vidinį pasaulį kalbos greičiu; eksperimentuojant lukštenami žodžiai, paro­dant, kiek daug gali reikšti viena raidė ar vienas žmogus.
Aidas Marčėnas „Ištrupėjusios erdvės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). A. Marčėno naujai atrastos formos – tanka/(tankos) – sulietuvinimas ir įasmeninimas; beveik dviejuose šimtuose eilėraščių –­ tarsi juokaujant – užkoduotas platus lietuvių literatūros kontekstų sluoksnis.
Gytis Norvilas „Išlydžių zonos“ („Kitos knygos“). Knyga išsiskiria bandymais irtis prieš masinės, bend­rosios lietuvių poetikos srovę. Nors temos ir motyvai –­ mirtis, meilė, žaidimai – nereti šiuolaikinėje poezijoje, G. Norvilas įveikia bendrybes savitais paradoksais.
Rimvydas Stankevičius „Ryšys su vadaviete“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Šią R. Stankevičiaus knygą galima vadinti baigiamąja trilogijos dalimi. Ir šiame rinkinyje poetas išlieka esmiškai klausiantis, atkakliai ieškantis: kokiais būdais Anapusybė patenka į mūsų gyvenimus ir į poeziją?

Ekspertų komisija, rinkusi vaikų ir paauglių knygas, skaitytojams šį kartą pasiūlė penkias knygas vaikams ir tik dvi knygas paaugliams. Deja, ir šiemet paaugliams skirtos literatūros kūrėjams pristigo meninių idėjų, probleminio mąstymo, šiuolaikiškos paauglio situacijos suvokimo. Komisiją sudarė pirmininkas doc. dr. Kęstutis Urba, dr. Loreta Jakonytė-Kvedarienė, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos pirmininkė Rūta Elijošaitytė, mokytoja Violeta Juodelienė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro darbuotojos dr. Loreta Žvironaitė-Udrienė ir Roma Kišūnaitė bei Vilniaus universiteto studentė Eglė Baliutavičiūtė.

Knygos vaikams:

Kęstutis Kasparavičius „Sapnų katytė“ („Nieko rimto“). Devintoji dailininko ir rašytojo knyga apie poetišką, skambančią ir kvepiančią Sapnų šalį, kurioje nereikia skubėti, apie katytę, tos šalies vaizdus atnešančią į tikroviškame pasaulyje gyvenančios mergaitės sapną, panaši į ankstesniąsias šio menininko knygas, bet šiek tiek lyriškesnė, poetiškesnė, svajingesnė.
Jonas Liniauskas „Suvyniota diena, arba Kokio dydžio būna didelė meilė“ („Alma littera“). Knygoje spausdinamos keturios švelniu humoru nuspalvintos, aiškiomis moralinėmis vertybėmis grindžiamos animalistinės pasakos apie bebriuką Bartą, voverytę Emiliją, ežiuką Petriuką ir kitus iš ankstesnių šio autoriaus knygų pažįstamus veikėjus.
Nomeda Marčėnaitė „Lėlė“ („Tyto alba“). Pačios autorės savitai iliustruotoje knygoje į šiuolaikinį pasaulį žvelgiama mažos mergaitės klausiančiu žvilgsniu ir subtiliai, tarsi pusbalsiu kalbant, atskleidžiama, kas buvo Sibiro tremtis, dėl ko skaudi šiuolaikinė emigracija, raginama pamatyti, kokie įdomūs senoviniai rakandai ir lovatiesių raštai, kokios paslaptingos šieno kaugės, kviečiama pajusti gražius žmogiškus santykius.
Renata Šerelytė „Krakatukai kosmose“ („Alma littera“). Ketvirtoji „krakatukų ciklo“ knyga, vaizduojanti pažįstamus ir vaikų pamėgtus veikėjus, skiriasi nuo ankstesniųjų tuo, kad šį kartą ne Krakatukų pievelė įgyja kitokį pavidalą, o Raudono Molio trobelė iš pievelės išlekia į kosmosą, keliauja per planetas. Knyga kupina nuotykių, linksmų svarstymų apie mokslo tiesas ir sveiką protą.
Vilė Vėl „Kaip mes išgarsėjome“ („Metodika“). Knygoje – trys skirtingos problematikos apsakymai. Ir apie aktualius šiuolaikinio vaiko skaudulius, ir apie amžinąjį nuotykių troškimą pasakojama su stebėtina psichologine ir stilistine įtaiga.

Knygos paaugliams:

Kristina Gudonytė „Ida iš šešėlių sodo“ („Tyto alba“). Šiuolaikinės šeimos, taip pat mokyklos pasaulį vaizduojanti knyga apie meilę ir atsakomybę, apie būtinybę suprasti ir dvasiškai palaikyti kitokį, atstumtąjį. Realistinį pasakojimą išplečia įvairios sąlygiškumo formos – sapnas, persikėlimas laike, vizijos, magijos elementai, poetiniai vaizdai.
Unė Kaunaitė „Sudie, rytojau“ („Žara“). Jaunos autorės debiutinis romanas apie tapatybės paieškas, apie gabios, pavyzdingos, įvairiais talentais apdovanotos moksleivės gyvenimo įtampas, dramatizmą, kylantį dėl ypatingos atsakomybės, noro gyventi prasmingai ir būti mylimai.

Už labiausiai patikusią knygą visose keturiose – vaikų, paauglių, suaugusiųjų ir poezijos kategorijose galima balsuoti interneto svetainėse http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt/ ir www.lrt.lt; elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT - 01504 Vilnius.
Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2013 metų vasario mėnesį. Puikių apdovanojimų gali tikėtis ir burtų keliu atrinkti skaitytojai bei grupes akcijoje dalyvauti organizavę mokytojai ir bibliotekininkai.
Akcijos organizatoriai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija.