Gegužės 4-oji – Latvijos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo diena

 

Balandžio 21 d. buvo įteiktos Latvijos literatūros metų premijos (Latvijas literatūras gada balva, sutrumpintai LaLiGaBa). Pašmaikštaujant, tačiau šiek tiek ir rimtai pačių renginio organizatorių jos vadinamos nacionaliniais latvių literatūros „oskarais“, nes iš tikrųjų yra pats svarbiausias literatūrinio gyvenimo įvykis Latvijoje. Apdovanojimai skirti penkiose kategorijose už 2015 m. išleistas knygas: poezijos, prozos, literatūrinio debiuto, vaikų literatūros, vertimo į latvių kalbą. Kiekvienos kategorijos laureatas komisijos buvo renkamas iš kelių nominantų.

Be to, įteikti dar du atskiri apdovanojimai: premija už viso gyvenimo kūrybą ir vadinamoji specialioji premija. Šįkart ją gavo gerai žinomas poe­tas ir vertėjas Uldis Bėrzinis (g. 1944), kurio dvikalbę eilių knygą „Vabzdžių žingsniai / Kukaiņu soļi“ turime išleistą ir Lietuvoje (vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Kęstutis Nastopka ir kt., 1997). Jis įvertintas už svarų indėlį verčiant „fundamentinius pasaulinės kultūros tekstus“, konkrečiai – už pernai išleistą Edos giesmių vertimą iš senosios islandų kalbos. Įdomu, kad 2011 m. tokį pat apdovanojimą Bėrzinis buvo pelnęs už Korano vertimą.

Prestižine premija už viso gyvenimo kūrybinę veiklą šiais metais pagerbtas Janis Ruokpelnis (g. 1945). Lietuvoje taip pat yra išleista dvikalbė jo poe­zijos knyga „Lyrika / Lirika“ (2005), versta Vlado Braziūno. Premija įteikta pažymint ir pagarsinant reikšmingus Ruokpelnio nuopelnus visai latvių literatūrinei raštijai: poezijai, prozai, vertimams, prisimenant jo, kaip scenaristo, libretisto, kultūros ir literatūros leidinių žurnalisto, filosofijos dėstytojo ir kitokią, veiklą. Priminsiu, kad anksčiau apdovanojimu už viso gyvenimo kūrybą įvertinti ne mažiau žymūs Latvijos poe­tai, rašytojai: 2014 m. – poe­tas Leonas Briedis (g. 1949), 2013 m. –­­ rašytoja, iliustratorė Margarita Starastė (1914–2014), 2012 m. – lietuvių skaitytojams iš gausių vertimų bene geriausiai pažįstamas prozininkas Albertas Belas (g. 1938), 2011 m. – prozininkas, populiarių kriminalinių romanų autorius, Latvijos detektyvinės literatūros klasikas Andris Kolbergas (g. 1938).

Vieno įdomiausių dabarties latvių poe­tų, vertėjo, literatūrologo Karlio Vėrdinio (g. 1979) ketvirtasis eilėraščių rinkinys „Suaugę“ išrinktas geriausia poezijos knyga. Vėrdinio eilėraščių rinktinės išleistos Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje. 2014 m. poetas pagarsėjo tuo, kad jo eilėraštis „Come to Me“ buvo įtrauktas į Londono „Southbank Centre“ ekspertų sudarytą pastarųjų 50 metų geriausių meilės eilėraščių sąrašą. Šį eilėraštį, kaip ir keliolika kitų Vėrdinio kūrinių, į lietuvių kalbą yra išvertusi Erika Drungytė. Jo poeziją pastaraisiais metais dar yra vertę Laimantas Jonušys, Arvydas Valionis. Kiti trys geriausios 2015 m. latvių poezijos knygos kategorijos nominantai buvo: Andris Uogrinis (g. 1975) už rinkinį „Plaštakų skersgatviai“ , Tomas Treibergas (g. 1985) už rinkinį „Karštligė“ ir jau minėtasis Janis Ruokpelnis už rinkinį „Post factum“.

Geriausia prozos knyga paskelbtas Mario Bėrzinio (g. 1962) romanas „Švino skonis“. Tai kūrinys apie itin sudėtingą Latvijos istorijos laikotarpį, 1939–1941 metus, kurie apverčia pagrindinio knygos herojaus, sykiu ir visos Latvijos gyvenimą aukštyn kojomis. Romanas išleistas romanų serijoje „Mes. Latvija, XX amžius“, skirtoje artėjančiam Latvijos nepriklausomybės šimtmečiui. Svarbu pažymėti, kad tarp nominantų buvo dar du šios serijos kūriniai: Gunčio Berelio (g. 1961) romanas „Žodžiams nebuvo vietos“ ir Noros Ikstenos (g. 1969) romanas „Motinos pienas“. „Motinos pienas“ pelnė knygynų tinklo „Jānis Roze“ pripažinimą kaip pati perkamiausia knyga iš visų apdovanojimams nominuotų knygų. Truputį keista ir gaila, kad be jokio įvertinimo liko tikrai puikus Berelio romanas, kuriame iš nebylio – beje, labai nesimpatiško, bet įtikinamo personažo – perspektyvos pasakojama apie Pirmojo pasaulinio karo priešistorę ir pradžią Kuržemėje. Lietuvių skaitytojus galėtų sudominti negausūs, bet išraiškingi lietuviški Bėrzinio ir ypač Berelio kūrinių motyvai.

Kategorijoje „Ryškiausias debiutas“ nominuotos keturios knygos: trys poezijos ir viena prozos. Laureate paskelbta Elyna Bakulė-Veira (g. 1981) už eilėraščių rinkinį „Banginis okeanas“. Literatūros kritikė Anda Baklanė apie laureatės kūrybą rašo: „Šioje poezijoje daug šviesumo ir paaugliškumo, be to, ji primena, kad egzistuoja menas kaip alternatyvi mąstymo forma.“ Latviškojo portalo „Delfi“ apklausoje daugiausia skaitytojų balsų surinko ir populiariausiu buvo paskelbtas kitos debiutuojančios autorės Madaros Gruntmanės (g. 1981) poezijos rinkinys „Narkozės“. Anotacija žada ir nenuobodžią vienintelę nominuotą debiutinę prozos knygą: Sabinos Košelevos (g. 1989) „Ryga–Maskva. XXI amžiaus pasakojimas apie meilę“, keliantis amžiną klausimą, ar meilės jausmą gali įveikti valstybių sienos, nacionaliniai konfliktai ir prietarai.

Geriausiu kūriniu vaikams išrinkta Luyzės Pastuorės (g. 1986) knyga „Svetimojo atvykimas“. Tai trečiasis šios autorės darbas iš leidinių serijos vaikams „Meno detektyvai“. Pastuorė už visą seriją pernai apdovanota tarptautine poe­to Janio Baltvilko (1944–2003) premija. „Serija „Meno detektyvai“ kviečia patekti į meno užkulisius, pasineriant į išgyvenimų ir paslapčių kupiną pasaulį, esantį „anapus paveikslų“. Meno pėdsekiais tampa mažieji detektyvai Teo ir Poga“, –­ taip visą seriją anotuoja leidykla „Neputns“. „Svetimojo atvykime“ Teo ir Poga aiškinasi vieno žymiausių latvių modernizmo dailininkų Niklavo Strunkės paveikslo „Žmogus, kuris įeina į kambarį“ (1926) paslaptis, kurios išrutuliojamos į ištisą nuotykinę istoriją.

Geriausiu užsienio literatūros vertimu į latvių kalbą pripažintas garsaus, svarbiausia Prancūzijos literatūrine brolių Goncourt’ų premija 2006 m. apdovanoto ir kurį laiką Prancūzijoje bestseleriu buvusio Jonathano Littello romano „Geranoriai“ (2006) kone 1,5 tūkst. puslapių vertimas. Romaną į latvių kalbą išvertė dabar Islandijoje gyvenantis vertėjas Denas Diminis (g. 1974), verčiantis ne tik iš prancūzų, bet ir iš islandų, graikų, italų, bulgarų, olandų kalbų. Dėmesio vertas faktas, kad kategorijoje „Geriausias užsienio literatūros vertimas“ buvo nominuotos net dvi vertėjos Maimos Grynbergos (g. 1969) iš estų kalbos išverstos knygos.

Internetinis kultūros žurnalas „Satori“ praneša, jog visų penkių kategorijų laureatams buvo įteiktos dizaino studijos „Mājo“ sukurtos LaLiGaBa lempos ir paskirtos piniginės 1500 Eur premijos. Lempa esą įkūnija knygą kaip šviesos simbolį, o šių metų renginio leitmotyvas „Juodu ant balto“ turėjo atskleisti „begalinį balto lapo talpumą, išreiškiant jame subtiliausias pasaulio vibracijas skaitytojams suprantamu būdu“.

Bene labiausiai imponuoja, kad į Latvijos literatūros metų premijų skyrimo ir teikimo procedūras buvo įtraukti „skaitančių klasių“ moksleiviai iš Rygos Prancūzų licėjaus ir Valstybinės Agenskalno gimnazijos.

{youtube}https://www.youtube.com/watch?v=QLE_yeDS2JY{/youtube}