Naujoji emigracijos banga jau sukūrė ir savo literatūrą, į kurią galima pažvelgti kaip į atskirą šiuolaikinės literatūros reiškinį. Didžioji jos dalis – romanai. Siaurindama temą, apsistojau prie XXI a. jaunų moterų sukurtų romanų, kurių herojės yra tokios pat jaunos moterys. Pagrindinė šių kūrinių fabulos ašis – tapatybės klausimai, migracija, išvykimas–gyvenimas svetur–(ne)grįžimas. Naujieji romanai skatina apsvarstyti &sca...
Beveik visi literatūros klasikai – seniai mirę žmonės, ir jiems giliai nusispjaut, kas apie juos sakoma. Daugumai jų kūriniai patinka, nes geri, visiems kitiems – nes klasika. Dar lieka kritikai. Jie turi savo nuomonę, kuri nerūpi niekam, todėl gali rašyti ką nori. Šįkart – apie du „Sofoklio“ leidyklos „Kultinių knygų“ seriją neseniai papildžiusius kūrinius. Joseph Heller. „22-oji išlyga“. Iš anglų ka...
2015 metų Prancūzijos literatūros premijos Prieš daugiau nei šimtą metų anglų rašytojas R. Kiplingas tvirtino, kad „Vakarai yra Vakarai, o Rytai – Rytai, ir jie niekada nesusitiks, kol Dangus ir Žemė nestos prieš Dievo teismą...“ Tačiau stojus globalizacijos epochai, žmogus jau kone kasdien patiria, kaip tos pasaulio šalys ne tik susitinka, bet ir grėsmingai susiduria. Tokį civilizacijų susidūrimą Prancūzija išgyveno 2015 m. sausio...
Rodaan Al Galidi. ,,Autistas ir pašto balandis“. Iš olandų kalbos vertė Birutė Avižinienė. – V.: ,,Gelmės“, 2015. „Ar gerai baigiasi? Tikrai? Žiūrėk man, kad tik gerai...“ – štai tokį pokalbį nugirdau vieną lietingą šeštadienį nedidelėje bibliotekoje. Bibliotekininkė pasidievažijo: „Gerai, gerai...“ ir rūsčioji skaitytoja, ištroškusi gėrio bei teisybės, pagaliau užvėrė duris. Gerai, ak, kaip gerai baigiasi ši knyga – visai nebaugu cituoti paskutiniuosius žodžius: „...ir jie nuvažiavo tolyn...
Juozo Kėkšto šimtmečiui „Paribio poetu“ vadinamo Juozo Kėkšto (1915–1981) recepcijos istorija išskirtinai ambivalentiška: taip iki galo ir nepaaiškėja, ar tai būta tikro poeto, kurio kūryba priklauso lietuvių literatūros kanonui (šitaip žiūrėti siūlo Vytautas Kubilius, suteikęs Kėkštui vietą savo parašytoje XX a. literatūros istorijoje), tačiau yra sunkiau atpažįstama dėl kelių skirtingų kalbėjimo b...
Kadaise teko gyventi prie upės. Nuolat matydavau būrelį seklumon įsibridusių žvejojančių vyrų. Tik vienas – apkūnus ir pagyvenęs – būdavo įsitaisęs ant kėdutės kiek atokiau nuo žuvingiausią vietą apspitusių meškeriotojų. Jis žvejojo leisdamas plūdę palei krantą tokiu atstumu, kokiu dauguma buvo subridę. Likusieji juokaudavo, girdi, tingi seniokas meškerę giliau užmesti, tai varles gaudo. Rodės, perdien tos meškerės nė neištraukia, nepatikrina, ar slieko galas ant kabliuko belikęs, tik sėdi, žv...
Sara Poisson. „Madam madam madam“. – V.: „Alma littera“, 2014. Į „Google“ paiešką įvedus tris žodžius „madam“ kabutėse, vienas pirmųjų rezultatų – ištrauka iš Šekspyro „Romeo ir Džuljetos“, kurioje auklė mėgina pažadinti jau mirusią Džuljetą: „Madam, madam, madam!“ Ir tikrai „Madam madam madam“ iš pirmo žvilgsnio yra romanas apie Barbaros mirtį. Tiksliau –&s...
Po rašytojo mirties draugų, šeimos narių ar leidyklos iniciatyva sudaryta ir išleista knyga – specifinis žanras. Dažniausiai post mortem knygos sudaromos iš nepublikuotų ar periodinėje spaudoje pasirodžiusių tekstų ir išleidžiamos per kelerius metus po mirties, kol susidomėjimas rašytoju dar nėra visiškai išblėsęs. Be abejo, šios knygos skaitomos kiek kitaip nei vis dar gyvų kolegų. Liaudies išmintis sako: apie mirusius gerai arba nieko. Taigi kritikuoti mirusiojo ar mirusiosios knygą – prasto...
Donaldas Kajokas. „Apie vandenis, medžius ir vėjus“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. Donaldas Kajokas – daug jau jo, tikrai daug. Bet ar gerų eilėraščių gali būti per daug? Ar kada tekančioj upėj vandens per daug? Ar medžių miške? Ar vėjo, stovint ant kalno? Ar laiko, kurio valandos nežinomos? „Graffiti: amžinybė“, dedikacija Rūtai, gal ir Rūtai Staliliūnaitei. Gal ir dar kam. Puikus tekstas – tikrai „lyg balt...
Birutė Jonuškaitė. „Maranta“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. Šį Birutės Jonuškaitės romaną norisi gretinti ir lyginti su kitu jos kūriniu – romanų dilogija „Didžioji sala“ (I tomas – 1997 m., II – 1999 m., „Vaga“), abiem taikant sąlyginį šeimos sagos apibrėžimą. Šeimos saga, giminės istorija – ne tik populiari, bet ir aktuali žanro tematika, i&scaro...