Rudens semestre semiotikos magistrantams buvo pasiūlyta pateikti, greta kitų tekstų, Donato Petrošiaus eilėraščio semiotinę analizę. Savo rašinių pagrindu dvi magistrantės sumanė parengti viešą publikaciją. Štai kas iš to išėjo. Kęstutis Nastopka Donatas Petrošius Dievas džiaugiasi mano geru apetitu I Kai supratau, kad mane išrašo lauk iš Rojaus,pradėjau skinti ir valgyti neprinokusius obuoliusnuraškiau kie...
Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. „Kvėpuoju“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. Pirmosios knygos konkurso laureatės Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės poezijos rinkinys „Kvėpuoju“ tapo tikra sensacija. Bent jau tokią išvadą galiu padaryti, kai žymūs literatūros žmonės pratrūko it votys skanduoti straipsniais ir pasisakymais socialiniuose tinkluose, kad poezijoje turime rimtą salto. Tą lyg ir bando pasakyti rinkinį redagavęs Aidas Mar...
Tūkstantis žodžių kiekvieną dieną. Tūkstantis! Žūtbūt. Tokia buvo rašytojo Jacko Londono (1876–1916) kasdienė užduotis. Esu panirusi į jo knygas, pažintas kadaise, paauglystėje. Ir į tą, kurią radau tik dabar: ,,Džonas Miežius, arba atsiminimai apie alkoholį“. Tai dar ne viskas. Ką tik perskaičiau pasakojimą apie J. Londoną: Jameso L. Haley nuoseklią biografiją ,,Vilkas“. Tas J. Londonas, tas Vilkas, tie jo rašymai (vieni jaunatviškai nuoširdūs, kiti komerciškai nuobodūs) ir pakylėja, ir nuvi...
Algimantas Aleksandravičius. „Žemaitėjė – mona meilė“, „Aukštaitėj – aukšts dongs ė čysts vondva“, „Dzūkija – išskaicyta iš Dzievulio drabnų raštų...“. – V.: „Vaga“, 2013, 2014, 2015. Vis dar šiek tiek stebiuosi, kad žinomas mūsų fotoportretistas Algimantas Aleksandravičius dedikavosi albumams „Žemaitėjė – mona meilė“, „Aukštait...
Prieš 90 metų gimė Nealas Cassady (1926 02 08–1968 02 04) Literatūros kritikas Morrisas Dicksteinas rašė, kad Jacko Kerouaco „Kelyje“ yra svarbesnis kaip mitas ar kultūrinis reiškinys nei kaip romanas. Energijos ir nuotykių kupina istorija jaudina jaunus skaitytojus, bet retas paneigs jos ištęstumą ar nepastebės mizoginijos bei narcisizmo, būdingų pasileidusiems personažams. Šiaip ar taip, 1957 m. išleistas „Kelyje&l...
Ar išgirdę populiarios M. Mikutavičiaus dainos žodžius „Kaip gyveni? – Gerai! – Kaip tu jauties? – Laimingas!“, nepagalvojate, kad kažkas čia ne taip? Juk dainuojama apie Gedimino bokštą ir Klaipėdos uostą, taigi – apie Lietuvą. Bet kiekvienam, pasklaidžiusiam rytinę spaudą ar mačiusiam kelis vakarinius TV reportažus, akivaizdu, kad atsakydami į šiuos klausimus dauguma tautiečių rinktųsi visai kitokius žodžius... Todėl visada džiugu aptarti kūrinius, kurie neprisideda prie visuotinės (dargi...
Danutė Kalinauskaitė. „Skersvėjų namai“. – V.: „Tyto alba“, 2015. Prozininkę Danutę Kalinauskaitę, įtariu, geriausiai pažįsta „Šiaurės Atėnų“ bendruomenė. Laikraščio numeriuose vis švysteli novelės, kuriose ne tik stilingai audžiamas tankus siužetas, bet išsiskiria ir autorės gebėjimas prasimušti pro kalbinius šablonus. Puošnus taupumas – taip kukliai mėginčiau įspėti rašytojos žodžio pasla...
Kūrybiškiausios knygos premija teikiama nuo 2003-iųjų, tačiau naivu manyti, kad ją renkantys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai identiškai supranta kūrybiškumo sąvoką. Pirmą kartą dalyvavęs dvyliktuko rinkimuose, kviesčiau pasvarstyti, ar nevertėtų šiuo, pavadinkim, premijai fundamentaliu klausimu pradėti kiekvienų metų knygų derliaus aptarimo: kas kartą iš naujo klausti, ką kiekvienas iš vertintojų laiko kūrybiškumu, ar tai...
Dailininkė, knygų iliustratorė Květa Pacovská gimė 1928 m. Prahoje, studijavo Prahos menų akademijoje. 1992 m. apdovanota tarptautiniu H. Ch. Anderseno medaliu už indėlį į vaikų literatūrą. K. Pacovská yra išleidusi apie 50 paveikslėlių knygų, surengusi daugybę individualių parodų. Savo instaliacijose, skulptūrose, tūrinėse ir taktilinėse paveikslėlių knygose suaugusiesiems ir vaikams ji tęsia Paulio Klee, Vasilijaus Kandinskio ir Joano Miró estetinę tradiciją. Tai pi...
Jeigu žmonija lig šiol nebūtų išgalvojus literatūros, nūdienos Vroclave šios klaidos tikriausiai niekas nepultų taisyti. Tačiau esame tikri, kad XX amžiaus antrojoje pusėje literatūra šiame mieste du kartus buvo išgalvota iš naujo. Tai nėra dažnas reiškinys. Lenkų prozoje tai nutiko tik kartą. Deja, ne Vroclave. To meto lenkų poezijoje – triskart. Vienas plius trys. Leopoldas Buczkowskis plius Witoldas Wirpsza ir dviese – iš...