Humanitarinių mokslų daktarė Jurgita Katkuvienė jau daugiau kaip dešimtį metų dirba literatūros teorijos srityje. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete ji atlieka podoktorantūros stažuotę tema „Semiotika ir fenomenologija: reikšmės atsiradimo sąlygos". Mokslininkę apie tai, ką iš viso reiškia dirbti mokslinį darbą, kalbina „Literatūros ir meno" literatūros kritikos puslapių redaktorė Neringa Mikalauskienė. Tavo podoktorantūros projekte, kurio tikslas, kaip supratau, analizuoti kūniškumo san...
Visos šios trys knygos mane užkabino keliais anotacijų žodžiais (eilės tvarka): „apokalipsės akivaizdoje", „1996-ieji Lietuvoje" ir „spagečių vesternas". Visas jas pirmiausia sieja aktualizuotas žanras. Be to, Šerelytė ir Žilinskas daugiau ar mažiau fantastinius įvykius plėtoja konkrečiose Lietuvos miestų erdvėse (Raudo strategija pabrėžtinai priešinga). Žilinskas ir Raudas rašo žiūrėdami filmus ir klausydami muzikos (Šerelytė rašo pabrėžtinai „iš galvos"). Renata Šerelytė. „Kokono baladės". –...
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. „Vilniaus skulptūrų kelias". – Vilnius: Modernaus meno centras, 2013. Vilnius vėl vilioja pasivaikščioti žiemą primirštomis gatvėmis, įkvėpti Neries, pasėdėti ramiame skvere, pavyzdžiui, prie Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, ar tęsti tradiciją landžiojant po mažus senamiesčio kiemus, vis iš naujo nustembant – taip, ir čia gyvena žmonės. Menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės sudarytas „Vilniaus skulptūrų kelias" tokiems pasivaikščiojimams tinka ideal...
Kovo 9 d. sukako 200 metų, kai gimė ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas, mąstytojas Tarasas Ševčenka (1814–1861). Kūrė ukrainiečių ir rusų kalbomis. Jo literatūrinis palikimas yra laikomas modernios ukrainiečių literatūros pagrindu. Teka iš po jovarėlio... Teka iš po jovarėlioVandenys į klonį.Anta vandenio puikuojasŠermukšnė raudona.Išpuikėjus šermukšnėlė,Jovaras jaunėja,O aplinkui juos žilvičiųVytys sproginėja. Teka vandenys pro giriąIr pakalnėm bėga.Plūko nardo ančiukėliaiP...
Rudžianskas V. VIENAS. – Kaunas: Kauko laiptai, 2013. Poeto Viktoro Rudžiansko naujasis lyrikos rinkinys „Vienas" konceptualų žmogaus ir pasaulio vaizdinį, metatekstą kuria tradicine ir individualia simbolių kalba. Šiai knygai reikėtų įdėmesnio ir išsamesnio tyrimo, nes prieigų prie reikšminio / prasminio lauko aiškinimo(si) bei kodų iš tiesų galėtų būti tiek, kiek ir skaitytojų. Interpretacijų įvairovės galimybę primeta skaitytojo eliminavimas – sąmoningai atsisakoma dialogo: „o eilėraštį...
Venclova T. PERTRŪKIS TIKROVĖJE: STRAIPSNIAI APIE LITERATŪRĄ IR KULTŪRĄ. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. Savo atsiminimus apie Jefimą Etkindą, filologą iki kaulų smegenų, Tomas Venclova pavadino „Rusijos europietis". Šiam intelektualui „nebuvo svetimų" kultūrų (nors, beje, jis puikiai juto kultūrų ribas ir skirtumus). Kaip europietis, jis puikiai orientavosi Ukrainos ir Lietuvos įvykiuose ir suvokė, kad tautinis klausimas nulems Sovietų Sąjungos likimą. Panašia...
Janina Degutytė. „Raudonoji upė. Svarbieji poezijos ir gyvenimo tekstai". Sudarė Viktorija Daujotytė. – Vilnius: „Alma littera", 2013. „Tu – mažutė, tu telpi visa / Į Čiurlionio karalių delnus..." (p. 68) – chrestomatinės, nuo mokyklos suolų lydinčios Janinos Degutytės poezijos eilutės, ties kuriomis daugumai pažintis su poetės kūryba ir baigiasi. Didesnių literatūrinių polinkių turintieji paminės (o gal net padeklamuos) lyrinius originalių metaforų prisodrintus eilėraščius apie vienatvę:...
Apie knygas mažiems ir jauniems Nelabai mėgstu tą metą, kai renkamos Metų knygos – gera, kai rinkimai nutolsta. Nemėgstu dėl to, kad visos kitos knygos tartum pamirštamos – lieka šešėlyje. Kita vertus, juk suvokiu, kad skaitymui skatinti tie penketukai svarbūs. O dar... Man visada smalsu, kas liko anapus – ties pat riba: visada domiuosi tais, kurie beveik beveik pateko. Bet nepateko. Vaikų knygų penketukas šiemet aptartas – ir dar kaip. Recenzijos sukauptos svetainėje skaitymometai.lt. Ką j...
Žagrakalytė A. EIGULIO DUKTĖ: BYLA F 117. – Vilnius: Tyto alba, 2013. Esu grynakraujis sostinės šaligatvių vaikas, „tikrame" kaime teko lankytis tik epizodiškai ir tik kaip poilsiautojai, tad liaudies dainos ir darbai man primena nebent tautosakos paskaitas universitete. Vis dėlto, būdama išpaikusi vilnietė, dar didesnė esu skaitytoja. O tikras skaitytojas (kaip ir bet kokios kitos srities entuziastas), mano manymu, neturėtų diskriminuoti knygų dėl autoriaus lyties ar kilmės, žanro, puslapių...
Marčėnas A. TUŠČIA JO. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Nauja Marčėno poezijos knyga, kurioje publikuojami 2009–2012 metais poeto rašyti eilėraščiai, pasitinka su didžiąja T. Pavadinimas kažkaip įmantrus – Tuščia jo. Iš ko kyla Tuščia jo – iš tuštumos ar tuštybės? Jau pirmas eilėraštis „Sena svarstyklė" viską sustato į vietas. Didžioji T virsta triada – tamsa, tuštuma ir tuštybe: „senstant, temstant / ir svarstant daugmaž jau / arčiau ir arčiau am / žinybės – / i...