Rimšas R. VYRIŠKO TORTO RECEPTAS. – Kaunas: Juodos avys, 2013. Lietuvis yra graudus ir rimtas iš principo, toks turi būt ir tam neturi leist pražūt. Esame iš pašaknių prakeiktų lyrikų tauta (B. Sruoga) ir dažnai miške (blaivykloj, „Maximoj", banke, priešais Seimo langus) lietuvis, ko verkia, nežino (A. Baranauskas). Visa tai žinodamas ėmiau ir perskaičiau įžūliai nerimtą knygą, kurią parašė Rimtautas Rimšas, kuris, nepaisydamas vardo ir pavardės įpareigojimų, rimtas ir graudus būti nenori, no...
Patackas G. MAŽOJI DIEVIŠKOJI CO. Poema. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Žinoma, ir tokiam stiliui būtinas talentas ir įkvėpimas, kad šis bei tas išeitų. Taip pat yra būtina ir poezijos skaitytojų atlaidi kantrybė gilintis į rezginį tol, kol vienaip ar kitaip tekste atsiskleis autoriaus tausojamos detalės, sumanytas vaizdas, galvosena ar susukta mįslė. Žodžiu, reikia uoliai įsiskaityti, jei tik tam yra marios laiko. Daug nesirenkant, štai pradžia eilėraščio „Didybės man...
Marcinkevičius Justinas. IŠ NATŪROS. Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Valentino Sventicko rūpesčiu Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleisti paskutiniai Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai – „Iš natūros" (2013). Toks pavadinimas jau buvo pasirodęs publikacijose, paties poeto pasirinktas, tinkamas pavadinti tam, ką paskutiniaisiais gyvenimo metais darė. Kas ta natūra, kas vadinama šiuo lotynišku žodžiu? Gamta, žmogaus prigimtis, tikrovės objektai priešais...
Pukytė P. BEDALIS IR LABDARYS. – Vilnius: Apostrofa, 2013. „Netikro zuikio" ir „Mūsų papročių" autorė paprastai vertinama dėl eseistinio įžvalgumo, skoningo satyriškumo, meninio įvairiapusiškumo ir, žinoma, dėl kūrybiškai produktyvaus balansavimo tarp dviejų kultūrų. Kai kas galvas lenkia ir prieš rašytojos gebėjimą atvaizduoti realybę bei socialinį kūrybos aspektą, šį kartais painiodami su dokumentiškumu. Būtent dėl pastarųjų įžvalgų paėmus į rankas „Bedalį ir labdarį" sunku išvengti nuogąst...
Kam šypsosi Nobelis 2013 metai Kanadai itin dosnūs ir reikšmingi – šios šalies literatūra pirmą kartą pelnė Nobelio premiją. Ji atiteko garbaus amžiaus novelistei, Šiaurės Amerikos skaitytojų numylėtinei Alice Munro, per savo netrumpą kūrybinį gyvenimą išleidusiai keturiolika apsakymų rinkinių ir pelniusiai šešiolika Kanados ir pasaulinės literatūros premijų. Post factum atsivėrė erdvė diskusijoms, ar Kanadoje nėra daugiau rašytojų, labiau nusipelniusių Nobelio premijos, buvo paminėtos kelios...
Leonardas Gutauskas. „Fragmentai". – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. „Kaip gera rašyti lyjant, kai lašai kaip stiklo karoliukų užuolaida pridengia nušienautą pievą priešais verandos langą (...) Lėtai lyjant žiūrėti į lašų stikliukų užuolaidą ir rašyti baigiamo nugyventi gyvenimo fragmentus..." (p. 9). Ši citata užkliuvo tada, kai pasiklydau uždarame „Fragmentų" grožyje, persmelktame maldos ir giesmės intonacijos. Prabangios gyvenimo spalvos, suvoktos ir išreikštos subti...
Štai ir baigėsi metai, per kuriuos mano pasitikėjimas kultūrspaude iš „trapaus" virto „kritiškai mažu", – drąsiai galėčiau jį vadinti nepasitikėjimu. Tai liūdina, nes aną sausį vis dar atrodė, kad imuosi prasmingo, liūdną situaciją (kuri, – taip rodėsi, – niekam negali patikti) keisti padėsiančio darbo, o nūn jau kaip ir akivaizdu, jog visa liks tvyroti toje pačioje apgailėtinoje būklėje. Nesupraskite manęs neteisingai: aš nebuvau toks naivus, kad leisčiau sau puoselėti viltis, neva mano rūp...
Sprendimas kartu pristatyti tautos poeto Justino Marcinkevičiaus ir poeto-svetimo Valdo Gedgaudo knygas grindžiamas ne vien tuo, kad abu rinkiniai išleisti po autorių mirties. Ryšys tarp Marcinkevičiaus ir Gedgaudo daug fundamentalesnis: abu tiek savo kūryba, tiek vieša laikysena atstovauja dviem radikaliai priešingoms, tačiau normaliam kultūros funkcionavimui būtinoms tendencijoms – nuosaikumui ir maištui, saugojimui ir ardymui. Gal dėl mūsų sociokultūrinės situacijos pirmenybė paprastai teik...
Gutauskas L. FRAGMENTAI. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Pirmasis klausimas, šaunantis į galvą išvydus naujausios rašytojo ir dailininko Leonardo Gutausko knygos pavadinimą, greičiausiai būtų toks: kieno fragmentai? Atsakymo ieškodami paskutiniuosiuose knygos puslapiuose, randame aprašymą, kuriame teigiama, kad kūrinyje „užfiksuota daug asmeninio gyvenimo momentų". Kadangi vadinamieji fragmentai nėra suskirstyti į skyrius, supančioti turinio ar kokio kito struktūrizuojan...
Irena Aleksaitė ir Birutė Jonuškaitė kalbasi apie laiką ir vertimų ypatumus B. J.: Gerai žinome, kad kiekviena kalba yra gyvas organizmas, jis auga (atsiranda naujų daiktų, reiškinių ir, žinoma, jiems reikia pavadinimų), jis keičiasi priklausomai nuo duota kalba kalbančios šalies plėtros, santvarkos, užsienio politikos, pragyvenimo lygio, jų buities ir pan. Taigi net ir ilgamečiai, patyrę vertėjai nuolatos turi „bėgti" iš paskos visoms naujovėms ir jas tuojau pat suvokti, kitaip vargu ar, pav...