Vilniuje gimęs prancūzų rašytojas Romainas Gary lietuviškai skaitytojų auditorijai jau puikiai pažįstamas, netrūksta jo ir mūsų spaudos puslapiuose. Tačiau šįsyk kalbėsiu tikrai ne apie jo kilmę. Nors norėčiau tvirtai sakyti – pagaliau kalbu tik apie jo knygas, o ne apie biografiją, – tačiau būčiau nesąžininga. R. Gary gyvenimo faktai ir fikcijos įtraukia, supainioja, suklaidina – tam tikrais atvejais dar labiau negu kai kurie jo romanai. Būkim atviri: dvie...
Šiuo metu pasaulyje yra atsiradusi tokia gonorėjos atmaina, kuri visiškai atspari bet kokiems antibiotikams. Bet apskritai vertinant tai nieko nereiškia. M. P. E. Martynenko. Iš rinkinio „Praeis“ Yra toks krūtininis raumuo, kurio žmonės nebenaudoja, nes pradėjo gyventi sėsliai. Ir tik klajokliai (...) judina tą raumenį ir gerai žino, kad nieko nėra pastovaus. L. L. Švedaitė. Iš rinkinio „Laiškai hipokampui“ &nbs...
Pirmas kartas Bolonijos vaikų knygų mugėje prilygsta šuoliui su parašiutu – neri ir kvapą užgniaužia leidyklų, knygų, parodų gausa, profesinių seminarų, meistriškumo pamokų, kūrybinių dirbtuvių įvairovė ir tuo pačiu grindiniu vaikštančios iliustracijos žvaigždės. Pirmojo šuolio įspūdžiais dalijasi iliustratorė Vilija Kvieskaitė, šiais metais į mugę vykusi Lietuvos kultūros instituto kvietimu. Menininkė dirba dizaino studijoje, kai kuria grafinį diz...
Bolonijos knygų mugės (balandžio 1–4 d.) paraštės Kelionė į Boloniją prasideda Pragaro gatve – Via Inferno. Tiksliau, senamiesčio skersgatviu, kuriame prieš pustūkstantį metų stovėjo į mažulytį getą suvarytų Bolonijos ir apylinkių žydų maldos namai. Sinagogos, kaip žinia, dar viduramžiais laikytos šėtono buveinėmis, tad skersgaviui vietiniai krikščionys tinkamesnio vardo nesugalvojo. Getas čia gyvavo, tiesa, trumpai – pūstelėjus kontrreformacijos vė...
Novelės žanras begėdiškai nedėkingas. Visų pirma dėl griežto semantinio lakoniškumo, kai besiskleidžiančias siužeto linijas ir visokias gražias, bet nebūtinas naratyvo paraleles turi numarinti ir nukapoti, palikdamas tai, ko kartais net pats nesupranti, kodėl palieki. Novelėje – po eilėraščio – bene daugiausia intuityviosios logikos, potekstės, aliuzijų. Gal todėl skaitytojas novele ir nesižavi. Ir jam visai nesvarbu, kiek laiko trumpos novelės tekstas buvo daili...
2004 m. UNESCO paskelbė programą „Literatūros miestas“ – tai kultūrinę įvairovę skatinančios iniciatyvos „Kūrybinių miestų tinklas“ dalis; esama ir kitų šios iniciatyvos kategorijų: muzika, kulinarija, amatai, dizainas ir kt. Literatūros miesto statusas suteikiamas visam laikui. 2015-aisiais gavusi šį statusą Slovėnijos sostinė Liubliana kasmet rengia rašytojų kūrybos stovyklą. Spausdiname interviu su jos viešnia Gala Uzriutova (g....
Kovo 21–24 d. vykusioje Leipcigo knygų mugėje ir festivalio „Leipzig liest“ („Leipcigas skaito“) lankytojams pristatytos net trys naujos Austrijos, Šveicarijos ir Vokietijos leidyklose išleistos Lietuvos autorių knygos, kurių vertimus parėmė Lietuvos kultūros institutas: Marko Rodunerio išversti I. Simonaitytės „Vilius Karalius“ (leidykla „BaltArt“) ir M. Petuchausko „Santarvės kaina“ („LIT Verlag“...
Kovo 21–24 d. vykusioje Leipcigo knygų mugėje ir festivalio „Leipzig liest“ („Leipcigas skaito“) lankytojams pristatytos net trys naujos Austrijos, Šveicarijos ir Vokietijos leidyklose išleistos Lietuvos autorių knygos, kurių vertimus parėmė Lietuvos kultūros institutas: Marko Rodunerio išversti I. Simonaitytės „Vilius Karalius“ (leidykla „BaltArt“) ir M. Petuchausko „Santarvės kaina“ („LIT Verlag“...
Romanas dabar – populiariausias žanras ir Lietuvoje, ir užsienyje. Leidėjus sunku sudominti net itin kokybiška trumpąja proza, dar labiau – poezija. O romanus visi graibstyte graibsto. Tik ar pripažintų autorių parašyti, solidžių leidyklų išleisti, puikių vertėjų išversti romanai tikrai verti skaitytojų laiko ir pinigų? Rasa Aškinytė. „Istorija kaip upė“ Penktajame Rasos Aškinytės romane tęsiama „Glesum“ (2016) plėto...
Kai dėliojau šiems pasvarstymams pavadinimo eilutę, iš pradžių galvojau tik apie autotanatografiją – atrodo svarbu fiksuoti šią sąvoką kalbant apie naują Michelio Houellebecqo romaną „Serotoninas“. Juk jo istoriją ir pasakojimą nuo pradžios iki pabaigos persmelkia tegu ne mirties troškimas, tačiau bent nuolankus pripažinimas, kad mirtis paėmė viršų prieš maždaug vidutinį Vakarų žmogų (čia – vyrą), kurio vardu ir kalba pagrindinis...