Rein Raud. „Rekonstrukcija“. Iš estų kalbos vertė Danutė Sirijos Giraitė. – V.: „Apostrofa“, 2017. Trečiąjį Reino Raudo romaną pradėjau skaityti vildamasi intelektualinių žaidimų. Intrigavo tarsi su literatūros teorijomis susijęs pavadinimas (rekonstrukcija kaip dekonstrukcijos įveika?) ir viršelis, kuriam panaudotas XV a. dailininko Bernto Notke’s „Danse Macabre“ fragmentas. Tačiau iš tiesų „Rekonstrukcija“ artimiausia vadinamajam euroromanui – detektyvo, trilerio ir intelektualinių madų at...
Orhan Pamuk. „Tos keistos mano mintys“. Iš turkų kalbos vertė Justina Pilkauskaitė-Kariniauskienė. – V: „Tyto alba“, 2017. Pažintį su rašytoja ar rašytoju dažnai pradedu nuo fotografinių portretų, kartais – interviu videoįrašų. Svarstau, ar vien iš mimikos, judesių, drabužių, laikysenos įminčiau, kad žvelgiu į Rašytoją. Tai tik žaidimas. (Kiekviena, pankavusi ir kartu gerai besimokiusi, žino, kokia išvaizda ir jai klijuojamos etiketės apgaulingos.) Tačiau taip žaisti galvojant apie rašytojo (...
Johanneso Bobrowskio šimtųjų gimimo metinių proga išleidžiamas 1200 poeto laiškų rinkinys „Įvykdžiau nusikaltimą!“ – taip prasideda laiškas, kurį „ištikimas Johannesas B.“ 1958 m. kovą rašo „didžiai gerbiamam Ponui Hucheliui“. Pasak J. Bobrowskio, nusikaltimas buvo įvykdytas iš nevilties, „sekmadienio vakarą tarp vaikų slaugymo ir šeimos barnių“. Ir jis bijojo, netgi buvo šventai įsitikinęs, kad padarė kažką bloga. Nusikaltimas, kurį J. Bobrowskis taip dramatiškai aprašė globėjui Peteriui...
Berlyno literatūros festivalio, vykstančio jau trečius metus, laukiu beveik taip pat stipriai, kaip Vilniaus knygų mugės. Ir čia – daugybė autorių, susitikimų, kasdien sprendžiama dilema, į kurį renginį nueiti, nes labiausiai dominantys, kaip tyčia, dubliuojasi. Čia susitinki bendraminčius, pamatai autorius, užsirašinėji kilusias mintis ir leidiesi užvaldomas literatūrinio šurmulio. Tik, kitaip nei Vilniuje, Berlyno festivalyje nėra knygų turgaus ir akcijų ieškotojų. Dairausi aplink ir matau sus...
Ursula K. Le Guin. „Žemjūrės burtininkas“. Iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė. – V.: „Alma littera“, 2016. „Žemjūrės“ trilogija pasirodė 1968 m., o 1992 m. lietuviškai išleista pirmoji knyga – „Žemjūrės burtininkas“. Visą trilogiją 2002 m. išleido leidykla „Eridanas“ (serija „Pasaulinės fantastikos aukso fondas“). O šiemet pagaliau sulaukėme trilogijos, išleistos taip, kaip šio žanro klasikai ir dera atrodyti ‒ kokybiškai ir patraukliai. Nors ir lyginama su kitais legendiniais kūriniais ‒...
Lauren Groff. „Moiros ir Furijos“. Iš anglų kalbos vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols. ‒ V.: „Baltos lankos“, 2016. Šios pastabos atsirado labai kasdieniškai ir atsitiktinai: išvažiuodama atostogų be kitų knygų pasiėmiau amerikiečių rašytojos Lauren Groff romaną „Moiros ir Furijos“ ir jį perskaičiau. Plačiai pagarsėjęs kūrinys pristatytas ir Lietuvos žiniasklaidoje, nors skrupulingai tų pristatymų nesekiau ir imdamasi skaityti nebuvau susidariusi išankstinės nuomonės ar lūkesčių: skaičiau i...
1657 m., mokslo revoliucijos įkarštyje, išleidžiamas pomirtinis Cyrano de Bergeraco romanas „Mėnulio valstybės ir imperijos“. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kūrinyje pasakojama apie nekaltą kelionę į Žemės palydovą, necenzūruota jo versija pasirodo tik 1921-aisiais. Svajonė apie kitus pasaulius šiam netradicinės seksualinės orientacijos bei ateistinių pažiūrų rašytojui padėjo išreikšti nepasitenkinimą gyvenamojo meto tikrove. Taigi mokslinė fantastika, dažnai nesulaukiantis deramo dėmesio,...
Valdas Papievis. „Žiebtuvėliai anarchistai“. – V.: „Odilė“, 2017. Violeta Kelertienė palydimajame žodyje naujausiai Valdo Papievio apsakymų knygai „Žiebtuvėliai anarchistai“ teigė, kad „autorius atskleidžia tą patį, bet kartu ir kitą – netikėtą – savo veidą“. Literatūrologės ištartis leidžia formuotis lūkesčių horizontui ir intriguoja – koks yra V. Papievio, ankstesniuose prozos kūriniuose mezgusio panašias idėjines linijas ir generavusio tolygaus registro stilistiką, kitas, netikėtas,...
Gytis Norvilas. „Grimzdimas“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. Kažkada mano mėgstamas poezijos tyrinėtojas, moderniosios poezijos struktūros analitikas, pasiteisino: „...man labiau tinka Goethe nei Eliotas... Ir vis dėlto...“ Galėčiau pakartoti, jei ir pasiremčiau mažesniais vardais. Ir vis dėlto. „Grimzti kasant šulinį kalboje“ – šia ištartimi pradedu galvoti apie Gyčio Norvilo poezijos knygą „Grimzdimas“; ir vardą, ir knygos pavadinimą rašau didžiosiomis raidėmis ‒...
Leïla Slimani. „Lopšinė“. Iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. „Lopšinė“ 2016 m. laimėjo brolių Gouncourt’ų literatūrinę premiją, o knygos viršelyje paminėta ir tai, jog romano autorė – tik dvyliktoji moteris, daugiau kaip per 100 premijos gyvavimo metų gavusi šį apdovanojimą. Atsižvelgdamas į tai, jog autorė moteris, atidesnis skaitytojas kaipmat susigriebs, kad moterų psichologiniams portretams knygoje bus skirta ypatinga viet...