Literatūra


Autentika – dažnas žodis, kalbant apie kultūrą ir meną. Reiškinio autentiškumą čia įprasta traktuoti kaip pozityvą, pranašumą. Poezija – ypatinga kalbinė projekcija, kurios santykis su tikrumu itin sudėtingas. Eilės iš anksto užskliaustos savitame „žodžių etnoso“ lauke (net gerai išmokus kokią nors čiumbakų kalbą, naivu tikėtis, kad pavyks tikrai čiumbakiškai skaityti poeziją). Tai leidžia poezijai labiau nei kitiems menams atsiriboti nuo pasaulinio konteksto. Poetinės kalbos neišverčiamumas s...


José Irazu Garmendia, pasaulyje žinomas Bernardo Atxagos pseudonimu, gimė 1951 m. Asteasu, Gipuszkoa, Barselonoje baigė Filologijos ir filosofijos fakultetą. Išbandęs įvairias profesijas 9 dešimtmečio pradžioje pasišventė literatūrai. 1985 m. išleido romaną „Bi anai“ („Du broliai“), bet jo triūsas įvertintas 1989 m. pasirodžius knygai „Obabakoak“, už kurią autorius pelnė „Premio Euskadi“ (Baskų literatūros premiją...


Agnė Žagrakalytė. „Klara“. – V.: „Tyto alba“, 2014. Komiksus labai mėgau vaikystėje ir netgi pati buvau vieną nupiešusi. Vadinosi „Po marias šmėklos įsakymu“ ir buvo susuktas kaip kino juosta, norėdavai pasižiūrėt – reikėdavo išsivynioti. Jame daug spontaniškų, nelogiškų ir juokingų baisybių, na, kad ir tokių –­ jei tik pagrindinis veikėjas atsistos ant tvirtos žemės, jo laukia neišvengiama mir...


Nutariau tiesiog pažaisti pasiūlytą žaidimą – pažiūrėti į poeziją kaip į valstybę ir pritaikyti jai keletą sąvokų, vartojamų valstybės sampratai aiškinti. Valstybės apibrėžimų esama labai įvairių, jiems įtakos turi įvairios filosofinės pažiūros, nacionalinės ir istorinės tradicijos. Istorijos eigoje valstybės apibrėžimai labai keitėsi. Aristotelis teigė, kad valstybė – aukščiausia ir tobuliausia laisvų žmonių bendravimo forma. Cicerono supratimu, valstybė – tai...


Eolas:                            Poezija Vakaruose mirusi.Poezija Vakaruose yra mirusi.Poezija yra vėjas mano krūtinėje.O mes liūdni, pikti ir pamiršti.                              Vilnius, 2015  Epigrafas daugmaž nusako šiandienę mūsų Poezijos valstybės padėtį, be...


Pastaruoju metu pasirodė nemažai lietuvių ir užsienio vaikų literatūros knygų apie istorinius įvykius: Patricios McCormik „Niekada nesuklupk“ apie Kambodžą nuniokojusią raudonųjų khmerų diktatūrą, Leono Leysono „Berniukas ant medinės dėžės“ apie Holokaustą, Justino Žilinsko „Mano Vilnius mano“ apie Vilniaus istoriją nuo seniausių iki dabartinių laikų ir kt. O visai neseniai pasirodė ir dar dvi knygos istorine tematika – lietuvio apysaka apie Sausio 13-osios priešistorę ir amerikietės apsakymas...


Donata Mitaitė. Poezijos žemė

2015-06-09 21:23:49

Festivalio rengėjų pasiūlyta tema yra itin daugiaprasmė. Bevaisė žemė, Pažadėtoji žemė, Vienintelė žemė – tai, kas man pirmiausiai ateina į galvą, galvojant apie žemę poe­zijoje. Knygos, metaforos, už kurių slypi idėjų, jausmų, minčių pasauliai. Kas tai yra poezijos žemė? Ar tai toji vieta, kurią vienaip ar kitaip poezija atspindi? Ar žmogų skaudinantys, džiuginantys, o dažnai ir pražudantys tikrovės, kurioje gyvename, konfliktai, tylūs ar kruvini? Romualdas Rakauskas, vienas i&sca...


Per tarptautinį festivalį „Poezijos pavasaris“, gegužės 28 d., Lietuvos rašytojų sąjungoje vyko poetų ir literatūros kritikų konferencija „Poezijos valstybė“. Šiame ir kituose „Literatūros ir meno“ numeriuose publikuosime dalyvių pranešimus. 1.Prancūzų žodynai apibūdina valstybę kaip žmonių bendruomenę, įsikūrusią tam tikroje teritorijoje, pripažįstančią tą pačią valdžią ir tampančią viena moraline (arba juridine) asmenybe (une personne...


Birželio 21 d. Adamui Zagajewskiui sukanka 70 metų I. Kai sakome, kad kas nors yra „mano poetas“, turime omenyje tai, kad jis tiks­liausiai išreiškia mūsų požiūrį į pasaulį, žmones, meną, gamtą, net susidaro įspūdis, kad kalba už mane. Tai nėra dažnas reiškinys. Mūsų kartai, o kalbu kaip žmogus, priskiriamas „1968-ųjų kartai“, teko ypatinga laimė, kad drauge su mumis apie mus supantį pasaulį kalbėti mokėsi poe­tai Stanisławas Barańczakas, Rys...


Publikuojame atsiliepimą apie lietuvišką literatūrinio žurnalo „Inostrannaja literatura“ numerį. Sergejus Slepuchinas (g. 1961) –­ poetas, dailininkas, eseistas, gyvenantis Jekaterinburge. Eilėraščius publikavo žurnaluose „Арион“, „Звезда“, „Волга“, „Интерпоэзия“ ir kt. Kelių poezijos ir esė knygų autorius. Ką apie Lietuvos literatūrą žino statistinis mano tėvynainis? Tarkim, tasai, kuris išdidžiai pasa...