Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Iš anglų kalbos vertė Gražvydas Kirvaitis. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. Nemažai šiuolaikinių knygų (veikiausiai rinkodaros tikslai) vadinamos „sukrečiančiomis“, „pranašingomis“, numatančiomis vienokį ar kitokį kataklizmą. Nieko nuostabaus, knygos – rinkos dalis. O pranašystes ir būrimus iš kavos tirščių žmonės apskritai mėgsta,...
Laura Sintija Černiauskaitė, Renata Šerelytė. „Hepi Fjūčer“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. Tiek Laura Sintija Černiauskaitė, tiek Renata Šerelytė turi savitą braižą. Šerelytė dažnai būna fantasmagoriška ir leidžia kūriniuose siautėti vaizduotei, o Černiauskaitė visada įdėmi tarpusavio santykių psichologizmui, asmenybės tragikai, virsmui. Tačiau jųdviejų skirtumai, tampantys pranašumais auginant skaitytojų gretas, nau...
Valdas Papievis. „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“. – V.: „Alma littera“, 2015. Naujausias Papievio romanas pristatomas kaip elegantišku stiliumi parašyta istorija „apie nepriklausomo žmogaus metafizinę vienatvę Paryžiuje ir aristokratiškos sielos prancūzės kasdienybę“. Metafizikos ir aristokratų gyvenimo peripetijų ieškantys greičiausiai nusivils: romanas – lėtas pasakojimas apie mirtį ir beprasmybę, kurioje kapanojasi tiek pasakotojas, tiek pagrindinė personažė. Mirtis ir beprasmybė...
Lietuvių paauglių, ypač vyresniųjų, literatūra primena amžiną ligonį – kartais jam pasidaro blogiau, kartais atrodo visai žvalus, tačiau nei miršta, nei pasveiksta. Puikiai tokią situaciją atskleidžia ne tik nuolatinės specialistų pastabos šiuo klausimu, bet ir Metų knygos rinkimai – vaikų literatūros kategorijoje nominantų niekada nepristingama, o štai paauglių kategorijai ekspertai, pasitaikydavo, neranda knygų iš viso arba vos dvi tris iš penkių galimų. Vis dėlto stebuklų nutinka. Per pas...
Guntis Berelis (g. 1961) – žymus latvių literatūrologas, eseistas, prozininkas. 1999 m. paskelbė įvairiai vertintą „Latvių literatūros istoriją“ – esė rinkinį apie XX a. latvių literatūrą ir rašytojus. Jo kūrybinėje biografijoje – romanai „Ugniniai veršiai auksaragiai“, „Žodžiams nebuvo vietos“ (šis iš istorinių romanų serijos „Mes. Latvija, XX amžius“), apsakymų ir esė knygos, apie 400 publikaci...
Vidas Morkūnas. „Nekropolių šviesos“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. „Turėčiau rimtai susimąstyti apie savo kūrybą, jeigu ji staiga pradėtų patikti daugeliui“, – taip savo „pusiau slapto rašytojo“ padėtį prieš keletą metų apibūdino Vidas Morkūnas1. Slaptumo ženklus atspindi ir polinkis retai spausdintis: dažniau vertimų praktika besimėgaujantis kūrėjas iki šiol buvo išleidęs du savito stiliaus apsakymų rinkinius. „Nekropolių šviesos“ – pirmoji Morkūno poezijos knyga, tad ją...
Nuo 1950 m. Šiaurės šalių universitetas rengia vasaros sesijas kasmet vis kitoje Šiaurės, o dabar jau kelintą kartą ir Baltijos šalyje. Jose įvairių kartų mokslininkai aptaria naujus savo sumanymus. Šiemetinė sesija vyko Druskininkuose. Jos kultūros programą užbaigė kūrybinis poeto Vlado Braziūno ir saksofonininko Petro Vyšniausko duetas, pavadintas „Baltų priedaine“. Savo eilėraščius lietuviškai skaitė autorius, o Jono Zdanio,...
Lietuvoje knygas leidžia apie 170 įmonių. Net tokioje ankštoje rinkoje randasi naujokų, įsiterpiančių su grožinės literatūros leidimais, skaitinių pasiūla ir ambicijomis. Savo leidybos verslelį nutarė prasukti ir du maskviečiai, pabėgę iš fašistuojančios Rusijos ir patikėję vakarietiško Vilniaus pažadu. Kitiems migrantams iš Maskvos, kompiuterinių žaidimų kūrėjams, Vilnius tapo puikiu forpostu plėstis į tolesnes rinkas Vakarų kryptimi, bet ar suveiks toks pat modelis leidybos srityje, kai kasmet...
Neseniai recenzavau dvi poezijos knygas, kurių autoriai airiai, gyvenantys Anglijoje ir Meksikoje. Jose apmąstoma tautybės svarba poetui. Mano manymu, tautybė neturi jokios reikšmės. Net pasakyčiau, kad tautiniai jausmai – universalumo priešybė ir subjektyvus konstruktas, nulemtas klimato, geografijos, geologijos atsitiktinumų, – tik kenkia poetui. Kad ir kur būtų, poetai dažniausiai yra truputį užsieniečiai. Iš savo patirties žinau, kad tai nėra nemalo...
Poezijos, kaip ir viso kito, padėtis kinta priklausomai nuo nuolatinės žmogiškosios kultūros ir dvasios evoliucijos. Šiuo metu ji ypač daugialypė. Kaip rašė Williamas Carlosas Williamsas: Sunkokaeilėraščiuose rasti naujienųtačiau žmonės kasdien beviltiškai mirštadėl toko juose neranda Gal poezija ir nelengvai atskleidžia savo naujienas, bet ji turi galią atnaujinti žmogaus gyvenimą, skatinti kultūrų ir tautų pokyčius. Prisimenu, kaip stovėjau Petőfi ai...