Tris pasirinktas knygas dėliojau ilgokai. Apžvalgą pradėti nuo vaikų literatūros – lyg nerimta, taip galima atbaidyti rimtuolius skaitytojus, tebelaikančius knygas vaikams rankdarbiais. Kriminalinis romanas? Taip pat nesolidu. Reino Raudo „Rekonstrukcija“ nusipelno pirmosios pozicijos, bet... Pirmenybę teikiu Danieliui Pennacui, jo knygai vaikams. Ne todėl, kad esu viena iš nedaugelio suaugusiųjų, mielai skaitančių vaikų literatūrą. D. Pennacas sukūrė plačiai pasklidusį skaitymo dekalogą – dešim...
Dėl dabartinio kultūrinio klimato nyksta daugelis vietinių Amerikos gyventojų kalbų. Kiekvienoje jų slypi minties ir veiksmo archyvai. Jomis buvo sužymėti ir įvardyti augalai, gyvūnai, kosmosas. Per savo gyvenimą mačiau, kaip mano kalba tampa svetima navahų genties vaikams, tyla atskiria juos nuo vyresniųjų tarsi siena, suręsta tarp laiko ir atminties. Poezija yra vienas būdų šias kalbas prikelti, atgaivinti ryšius su jų istorija ir pasaulėžiūra. Kaip ir dauguma mano bendruomenėje, buvau moko...
Išpažintinės poezijos / literatūros terminas kitakalbėse, poetikai skirtose enciklopedijose vartojamas dviem prasmėmis. Plačiąja – tai literatūra, kurioje išpažįstamos kokios nors tamsios, intymios paslaptys (nuodėmės, nusikaltimai, psichinės ligos). Du pagrindinius modelius jai teikia šv. Augustino „Išpažintis“ („Confessiones“) ir Jeano Jacques’o Rousseau „Išpažintis“. Šv. Augustinui išpažintis – būdas nugalėti nuodėmę, apsivalyti ir sugrįžti į bendruomenę. J. J. Rousseau – savosios individualy...
Ilgai „Litmenyje“ apie kitus rašinėjęs vilkas ir viena iš jo draugių ožkyčių, rodos, bus prisidirbę. Abu išleido po knygą (dargi žmogiškomis pavardėmis pasirašytą), tad pagaliau turės progą ir apie save tikrą tiesą išgirsti. Bepigu buvo garbių visuomenės atstovų pasisakymus ar pasirodymus komentuoti, – kažin, kaip patiems seksis pastabų klausytis? Virginija Kulvinskaitė. „Antrininkė“. – Elektroninė leidykla „Naujas vardas“, 2017. Iš pradžių stvėriau ožkytės kūrinį – apimtis mažesnė, gal len...
Lietaus dievas skaito laikraščius ir juokiasi. Du tūkstančiai penktais metais viename kaime tėvas ir sūnus sužvejojo tą pačią moterį. Apie tai sužinojęs tėvas nurideno sūnų nuo laiptų, anam lūžo stuburas, jis nebevaldė vienos rankos, vilko kairę koją. Kairioji veido pusė irgi nejautri, galėjai adata baksnoti. Dabar žinos: kas tėvo, tas tėvo. A. Šlepikas apie tai parašė gražią novelę „Meškeriotojai“. Kitame kaime senis įlipo į medį kartis. Pririšo virvę prie kamieno, apsivyniojo kaklą, o atsi...
Pranešimas, skaitytas „Poezijos pavasario“ tarptautinėje poetų ir literatūros kritikų konferencijoje Per šių metų „Poezijos pavasario“ almanacho pristatymą apie lietuvių poezijos situaciją paklaustas poetas Benediktas Januševičius atsakė, kad lietuvių poezija ir poetai gyvena XIX amžiuje. Už manęs sėdėjęs kitas poetas tuoj tyliai replikavo, jog ir pats Januševičius užsisėdėjęs – tiesa, ne XIX a., bet XX a. pradžioje. Dėl sustabarėjimo lietuvių poezijai priekaištaujame dažnai: skundžiamės, kad...
Guzel Jachina (g. 1977) – Rusijos „Didžiosios knygos“ premija apdovanoto romano „Zuleicha atmerkia akis“ autorė. Romaną, kurio veiksmo erdvė – nuo Tatarstano iki Sibiro, įkvėpė autorės senelės, septynerių ištremtos į Sibirą, likimas. Interviu su Rusina Šikatova rašytoja pasakoja apie vaikystę Kazanėje, senelės išbuožinimą, 1990-ųjų laisvę, rusiškus TV serialus ir apie tai, kad net gyvenant nežmoniškomis sąlygomis visada yra vietos laimei. Papasakokite apie savo vaikystę. Gimiau Kazanėje ir i...
Pasak Vytauto Kavolio, literatūra – savotiška kolektyvinio emocionalumo išraiška. Apie tai mąstant norom nenorom tenka pripažinti, kad mūsų emocionalumas ganėtinai negatyvus – svarbieji kanoniniai tekstai, o ir populiarieji trileriai neapsieina be mirčių, žmogžudysčių, trauminių patirčių, kurių realiame gyvenime stengiamės išvengti. Galbūt taip literatūros kūrinys atlieka simbolinę baimės nugalėjimo funkciją, nes leidžia pažvelgti į tai, ko labiausiai bijome. O gal žmogus didžiausią malonumą i...
Žygimantas Kudirka. „XXI a. Kudirka“. – V.: „Kitos knygos“, 2016. 2016 m. pasirodžiusi Žygimanto Kudirkos pretenzingai pavadinta knyga „XXI a. Kudirka“ iš žanrinių rėmų išsiveržia kaip laisvės dvasia, kaip pati lietuvybės laisvė, kadaise skleista varpininko Vinco Kudirkos, „Tautiškos giesmės“ autoriaus. Šiandien – (post)postmodernizmo laikais – ji kitaip, naujai išreiškiama jauno ir, kaip dera jaunystėje, drąsaus literato rinkinyje. Ž. Kudirka – slemo pradininkas ir kurstytojas Lietuvo...
Kas sieja pristatomas knygas – Rimvydo Stankevičiaus „Šermuonėlių mantiją“ ir Jeano-Marie Gustave’o Le Clézio „Bado šokį“? Ogi, abiejų labai laukiau, degiau smalsumu. Tikriausiai nereikia aiškinti, kodėl, bet vis tiek nesusilaikau: R. Stankevičius – vienas ryškiausių šiuolaikinės lietuvių poezijos veidų, J. M. G. Le Clézio – Nobelio premijos laureatas, daugelį (ir mane) sužavėjęs savąja „Dykuma“ (2008). Gera laukti ir pagaliau – sulaukti. Bus įdomu. Rimvydas Stankevičius. „Šermuonėlių mantija“....