Literatūra

Palilionis P. TAUTOS ŠAUKLIO AIDAI. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį. – Kaunas: Naujasis lankas, 2011. Šį retorinį klausimą galima suprasti kaip pagrindinį Petro Palilionio didelės knygos apie Bernardą Brazdžionį „Tautos šauklio aidai" rūpestį. Etiudais patikslintas žanrinis knygos pobūdis – nepretenduojama į baigtumą, griežtą argumentaciją, paliekama tarpų, nesiekiama galutinių išvadų. Knygą galima pradėti skaityti nuo paskutinio viršelio teksto, talpaus, atveriančio. Autorius prisipažįs...


Vladimiras ar Vincas? 2010 m. Stasys Lipskis parašė knygą „Amžiaus audrų paviliotas" apie Stalino saulę į Lietuvą parvežusį Justą Paleckį, kurioje, išplaudamas ribą tarp gėrio ir blogio, „taip stipriai nupudravo pagrindinį herojų – patikimą sovietų agentą nuo 1928 m., – kad šis tapo stačiai neatpažįstamas tiems, kurie gana gerai jį prisimena"1.1940 m. birželio 15 d., sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. 1...


Sandra Bernotaitė. „Ka­tė, kurios reikėjo". –­ Kaunas: „Jovaro tiltai", 2013. Debiutinis Sandros Bernotaitės novelių rinkinys „Gaisras" (LRS leidykla, 2010) gaisro gal ir nesukėlė, tačiau sudomino stilistiniu įvairiapusiškumu – vienos novelės priminė poe­ziją proza, kitos – neblogai sukaltą trilerį. Tad išgirdusi apie romaną ėmiau spėlioti, koks gi jis bus – poetiškas, publicistinis, eksperimentinis, o gal detektyvinis? Tiesa slypėjo kažkur per vidurį. Romano veiksmas vyksta netolimoje praei...


Vienas darbščiausių ir vienas drąsiausių kultūros darbininkų Jeronimas Ralys, nebūdamas nei poetas, nei rašytojas, o dienomis naktimis dirbantis vienišas provincijos gydytojas XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, kai neturėjome nei nusistovėjusios abėcėlės, nei bendrinės kalbos, ypač jos poetinio stiliaus, nutarė parnešti lietuviams dovaną iš pasaulio kultūros lobyno. Ryžosi, kaip rašo Izidorius Ignotaitis, „perplaukti savo nevilties jūrą Odisėjo keltu!".Taręs – padarė. Išvertė „Odyssea, Dain...


Humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė Audronė Kudulytė-Kairienė, dėstanti senovės graikų kalbą, literatūros, kultūros kursus, yra nuolatos atkakliai dirbanti senovės Graikijos rašytojų dabarties meto vertėja. Todėl gali pasidžiaugti gausiu derliumi. Ji pirmą kartą prakalbino lietuviškai daugelio įvairių žanrų autorių kūrinius: Hesiodo „Teogoniją", Euripido „Elektrą", Teokrito idilijas, ne blogiau už vyrus eiliavusių antikos poečių kūrybą, Platono, Aristotelio, neoplatonikų ...


Likus dviem dienoms iki mirties penkiasdešimt aštuonerių metų austrų rašytojas Thomas Bernhardas pas notarą surašė savo paskutinę valią. 1989 m. vasario 10 d. testamente parašyta: „Nei iš mano paties man gyvam esant publikuoto, nei iš kur nors kitur po mano mirties esančio palikimo niekas, ką aš sukūriau ir užrašiau, nesvarbu, kokia forma, negali, kol galioja autorinės teisės, Aust­rijos valstybėje, kad ir kaip ši valstybė vadintųsi, būti statoma, spausdinama ir net viešai skaitoma. Primygtinai ...


Bepigu kalbėti apie užsieniečių knygas. Kad ir kokie jautrūs būtų, nenutrauks su tavimi ryšių Joyce'as ir Kafka. Romainas Gary nenulips nuo postamento Basanavičiaus gatvėje ir nemes į recenzentą bato, ir nebus taip, kad Fitzgeraldas nebesisveikins, ir neaprėks tavęs Heming­way'us. O Proustas, užuodęs tokį patį pyragaitį, kokį valgė skaitydamas apžvalgas, nenubalsuos prieš tave premijų skyrimo komitete. Gali ramiai burnoti net ant Coelho, Browno ar Beigbederio. Bet jei kartą sulauksi keisto, maty...


Winterson J. APELSINAI – NE VIENINTELIAI VAISIAI. Romanas. Iš anglų k. vertė Marius Burokas. –­ Kaunas: Kitos knygos, 2013. Visų žmonių gyvenime yra esminį poveikį padariusių knygų – laiku pakliuvusių į rankas ir atvėrusių svarbų žinojimą. 2011 m. išleistoje autobiografijoje „Kam būti laiminga, jei gali būti normali" Jeanette Winterson pasakoja istoriją apie tai, kaip būdama šešiolikos išgyveno didžiausią gyvenimo krizę –­ pirmą kartą įsimylėjo (tai buvo Romeo ir Džiuljetos aistra), pradėjo s...


Roką Povilių ir Rosaną Lukauskaitę – leidyklos „Edukologija" poezijos debiutantus – recenzijoje aš sužieduosiu, nes abu startavo panašiu metu, abu pasirinko poetinę kalbėjimo manierą, abu – po tos pačios leidyklos sparnu. Nuo leidyklos ir norėčiau pradėti. Džiaugiuosi, kai leidykla ryžtasi leisti debiutų serijas – dargi poezijos, kuri visiškai finansiškai neatsiperka ir neduoda jokios naudos. Abi knygos išleistos gražiai, kietviršiu, pradžiose pateiktas leidėjo žodis (kartais pernelyg patetiškas...


Poezija yra amžinas pasaulio gaivumas. „Žmogau, nesigūžk, eidamas po žvaigždėmis", – parašė kroatų klasikas Antunas Branko Šimičius. Todėl tikiu poezija. Tikiu skaitytoju, kuris ją skaito. Manau, kad daugiau reikalauti ne­įmanoma. Ir nereikia. Neverta tikėtis, kad poezija ir poetas gali išgelbėti pasaulį. Bet gali dėl jo padaryti daug gera. Pas­ternakas rašė: „Gyvenimą nugyventi – tai ne lauką pereiti." Asmeniškai tuo įsitikinau. „Mano poezija – mano kalba", – puikiai skambanti frazė. Nes kalba ...


Draugai