Vytautas Kaziela. „Vieta ir kiti nutylėjimai“. – K.: „Kauko laiptai“, 2015. Vytauto Kazielos poezijos rinktinė „Vieta ir kiti nutylėjimai“ – jau dešimtoji autoriaus knyga. Tai meditacijos, tylos, vienumos poezija. Eilėraščiai gimsta iš meditatyvių įsižiūrėjimų, iškyla keliais žodžiais tarp to, kas norima pasakyti, ir to, kas lieka nutylėta, – tai liudija ir visiškai minimalistinės, nugludinto...
Buvau šventai įsitikinęs, kad surinkęs žodį „formatas“ LR terminų banko1 paieškos sistemoje pirmiausia išvysiu aibę įrašų apie knygas, lapų matmenis ir panašius rodiklius. Klydau. Vyravo kompiuterijos ir telekomunikacijos sričių terminai, apibūdinantys informacijos išdėstymo, duomenų apipavidalinimo bei perdavimo būdus. O juk norėjau analizuoti dvi skirtingų matmenų (22 × 12 cm ir 15 × 21 cm) poezijos knygas ir įvertinti šių parametrų sąsajas su turiniu. Nors... Gal ir gerai, kad formatas ch...
Daugelis dalykų vyksta ne vietoje ir ne laiku, su tuo tenka taikytis vis dažniau. Pavasarį, kai visa gamtos galaktika tik plečiasi, kalbėti apie bet kokios veislės destruktyvumą šiek tiek nepadoru, – net japonai rašė ir rašo sezoninius trieilius. Sužinojęs pašnekesio temą truktelėjau pečiais, pagalvojau kažką nerišlaus, maždaug „na na“, ir kurį laiką plūduriavau tame nerišlume, vis tikėdamasis, kad tekstas kažkaip užsimegs savaime &ndas...
Eilėraščio eilutė, pirminio poetinės ištarmės ritmo, gal labiau ritminio vaizdinio ar įvaizdinimo intonavimo nuovoka pašaukia lyg neišvengiamos lemties prošvaistė. Net nepajunti, kaip šitai įvyksta, tik kiek vėliau suvoki – esi pagautas, pagavos įsuktas į tau dar nesuvokiamą vyksmą, atskiriantį tave nuo vienų bendravimo saitų ir susiejantį su tais kitais, kuriems svarbiausia pasaulyje poetinės ištarmės ritmas ar eilėraštyje glūdi...
Pranešimai skaityti gegužės 26 d. Vilniuje, „Poezijos pavasario“ konferencijoje „Poezija kaip (savi)destrukcijos forma“ Paskambino Rašytojų klubo direktorė ir paprašė per „Poezijos pavasarį“ pakalbėti apie poeziją kaip savinaiką. Skambinančioji buvo labai maloni. Nebuvo kaip nesutikti. Sutikau ir susikrimtau. Nelabai žinau, nesu tyrinėjusi, kaip ta poezija naikiną poetą ar poetę. Tiesa, pažįstu kelis poetus. Bet nė vienas jų net negalvo...
Vis daugiau vaikų ir jaunimo literatūroje atsiranda istorinio pobūdžio kūrinių, menine kalba atgaivinančių svarbius istorijos epizodus ar juos savaip interpretuojančių, kuriuose (šalia kitų temų) apmąstoma praeities įvykių prasmė, sąsajos su dabartimi, valstybingumas ir pilietiškumas. Čia galime prisiminti pernai pasirodžiusias Ernesto Parulskio, Kristinos Gudonytės, Justino Žilinsko, Akvilinos Cicėnaitės knygas, kuriose, be istorijos, dar itin svarbus ir Vilnius. O štai poroje naujų leidyklos...
Skirmantas Jankauskas. „Platonas. Filosofavimas grožio akivaizdoje“. – V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2015. Praėjo beveik du su puse tūkstančio metų nuo Platono filosofavimo, o jo recepcija ne tik neišsenka, bet, regis, įgyja pagreitį. XIX ir XX amžiuje Platonas patyrė ne vieną nuotykį. Paskutiniaisiais savo produktyvaus gyvenimo metais Nietzsche, knygos „Stabų saulėlydis“ skyriuje „Kaip „tikrasis pasaulis“ pagaliau tapo pasa...
Nedaug tėra tokios apimties knygų kaip XIX a. amerikiečių rašytojo Hermano Melville’io romanas „Mobis Dikas, arba banginis“ (1851), kurios, sukomponuotos iš įvairios ir prieštaringos medžiagos, pasižymėtų tokiu vaizduojamo pasaulio vientisumu bei įtikinamumu. Maža tėra didžiųjų romanų, kurie, disponuodami be galo konkrečia, proziška medžiaga, tuo pat metu būtų tokie poetiški kalbine raiška ir vidine prigimtimi. Melville’iui, ka...
XIX a. rusų poezija, nepaisant ryškių Aukso amžiaus poetinių individualybių (nuo Jevgenijaus Baratynskio ir ankstyvojo Fiodoro Tiutčevo iki Pavelo Katenino bei Aleksandro Poležajevo) ar esminių sankirtų tarp akademinės krypties poetų ir Nikolajaus Nekrasovo mokyklos autorių 1860–1890 m., sudarė monolitišką kamieną, kuris ėmė intensyviai šakotis tik prasidėjus modernizmui. Tuo laikotarpiu panašūs procesai apėmė ir visas reikšmingas Vakarų poetines tra...
Pasirinkęs apžvalgai dvi knygas, tarpusavyje susisiejančias tik pavadinime minimais ežerais, jau beveik įsivaizdavau būsimo teksto sanklodą. Laikas spaudė, tad sumanymas buvo paremtas studentiška mąstysena (palyginsiu ežerų gylį, pakrančių kraštovaizdį, aprašysiu ichtiofauną ir fitoplanktoną, žiūrėk, reikiamas ženklų limitas jau ir pasiektas). Bet planas žlugo, o ežerotyros žinios nepravertė. Maža to, teko ir gilokus interneto tarpsluoksnius perkratyti. Kad juos kur, tuos bestselerius. Banana Y...