Dubravka Ugrešić: „Provokacijos nebėra, viskas perkama ir parduodama“

Dubravka Ugrešić (g. 1949) – kroatų prozininkė, vertėja, įvertinta Jugoslavijos ir tarptautinėmis premijomis. Rugsėjį jai įteiktas Vilenicos (Slovėnija) festivalio pagrindinis literatūrinis apdovanojimas. 2000 m. D. Ugrešić lankėsi Vilniuje, lietuviškai išleistas jos romanas „Skausmo ministerija“ („Kronta“, 2007).

Spausdiname rašytojos mintis, išsakytas 2015 m. Belgrado literatūriniame festivalyje „Krokodilas“ per diskusiją apie literatūros naudingumą ir meno provokacijas.

Dubravka Ugrešić. Nuotrauka iš Vilenicos festivalio archyvo

Rašytoja įžvelgia kultūros ir politikos panašumų ir pateikia pavyzdį iš HDZ (Kroatijos demokratų sąjunga, – čia ir toliau vert. past.) rinkiminės kampanijos. Ši dešiniosios pakraipos politinė partija visada pasižymėjo populistiniu dizainu: visur naudoja šachmatiškumą (Kroatijos Respublikos vėliavoje pavaizduotas raudonos ir baltos spalvų šachmatiškas laukas), vėliavas, tautinius kostiumus, širdies formos meduolius (spalvoti meduoliai yra svarbi kroatų kultūrinio paveldo dalis, tipiškas kroatiškas suvenyras) ir panašius dalykus, sudarančius stilizuotą kroatų tapatybės paketą.

Prieš dvejus trejus metus, t. y. per rinkimus, Zagrebe vyko puikus alternatyvių filmų festivalis „Subversive Festival“, netikėtai rinkiminis HDZ plakatas buvo pagamintas minimalistiniu stiliumi, tik su vienu posmeliu ir Sartre’o citata: „Gera prabusti.“ Taigi viena populistinė partija „pavogė“ įprastą opozicinį stilių, šūkį, kad gera protestuoti. Idėjų plotmėje sunku būti autentiškam. Toje jūroje ženklų, kurie plūsta į mus, ypač dabar – elektroninėse medijose, toje ženklų girioje reikia būti itin apdairiam, kad atpažintum autentiką.

Autorė priduria, kad ją, kaip skaitytoją, traukia būtent autentiškumas.

Esu jau įgudusi skaitytoja, ganėtinai sena, turiu daug patirties ir, man atrodo, gebu atpažinti, kas yra kas. O padėtis darysis vis keblesnė, nes literatūroje vis labiau įsigali savęs pozicionavimas, nukreiptas į rinką, pataikavimą masiniam skaitytojui. Čia rašytojai prakiša viską, net ir eksperimentavimą, kurio, tiesą sakant, jų tekstuose nėra ir kuris iš principo turėtų būti subversyvus.

Į klausimą apie vis didėjantį literatūrinių festivalių skaičių rašytoja atsakė, kad „kažkas vis dėlto diriguoja kultūros politikai“.

Prieš 20 metų viena populiariausių specialybių, net dėstyta kai kuriuose universitetuose, buvo vadinamoji kultūros vadyba. Tai reiškia, kad egzistuoja vadybininkai, t. y. komersantai, iš kultūros privalantys išspausti pinigą. Europos Sąjungoje vartojamas terminas „kultūros industrija“, o jeigu kalbama apie industriją, vadinasi, ji turi savo gaminius, taigi ir knyga yra gaminys.

Visoje šitoje grandinėje aš vadinuosi ne rašytoja, o turinio tiekėja, ir mano vieta, atsižvelgiant į tai, jog esu darbininkė, yra šios hierarchijos paskutinėje grandyje. Prieš mane stovi diriguojantieji kultūros politikai: ministrai, vadybininkai, įvairiausio plauko nevyriausybinės organizacijos, sąjungos, fondai, prekybininkai, leidėjai, kurie yra gerokai svarbesni už rašytoją. Aš esu šios hierarchijos žemiausioje pakopoje –­ kaip bet kokios gamybos grandinės gale stovi darbininkas, nebeegzistuojantis klasikine prasme, – darbininkas su šalmu ant galvos ir kūju rankoje. Tokį dar galima išvysti muziejuje, kokioje nors apleistoje anglies kasykloje arba skaitiniuose.

Pašnekovė pridūrė, jog „nebėra ir tikros kritikos, kuri pasakytų, kas yra literatūra, nėra patikimo arbitro, kuris būtų nepaperkamas, vietoj jo turime rinką, reklamuotojus“. Šiame kontekste, pažymi ji, „festivaliai yra būdas pagyvinti, pagreitinti produkcijos realizavimą, pademonstruoti gaminius“.

Mes, šio proceso dalyviai, visi, be abejo, esame geri žmonės ir visi siekiame pasiūlyti kokį nors turinį, kuris mūsų besiklausantiems žmonėms ką nors reikštų. Visi dedamės nepastebintys, kad aplink mus vyksta šie reiškiniai. Mes esame tam tikra prasme kultūros aktyvistai, žmonės, kuriems knieti prastumti idėją, jog kultūra svarbi. Tačiau gyvename kapitalizme ir kultūra yra pinigų ideologijos dalis.

Iš serbų kalbos vertė Laima Masytė

www.blic.rs