Literatūra


Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad jei knyga dar gali sulaukti ypatingo dėmesio, tai bus istorinis arba istorine tematika parašytas romanas. Tereikia prisiminti euforiją ir ginčus, pasirodžius pirmajai Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum" (2008), karštą polemiką dėl Sigito Parulskio „Tamsos ir partnerių" (2012) teisės į subjektyvią istorinių įvykių traktuotę. Ši tendencija, viena vertus, susijusi su postmodernizmui esminga intencija dekonstruoti savaimesuprantamybes, iš kultūrinės užmaršties...


Beveik prieš metus Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus" (steigėjai Andrius Mamontovas ir Ramūnas Karbauskis) paskelbė vaikų literatūros konkursą, kuris baigėsi lapkričio 1 dieną. Konkursui buvo pateikti 147 kūrinių rankraščiai, nemažai tekstų atsiųsta kartu su iliustracijomis. Konkurse dalyvavo apie 120 kūrėjų. Ir štai jau žinomi konkurso rezultatai. Kovo 15 d. Naisiuose (Šiaulių r.) nugalėtojoms buvo įteiktos solidžios premijos. Pradinis premijų fondas nuo 21 tūkstančio litų išaugo iki...


Martinaitis M. NENORIU NIEKO NEVEIKTI. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. Vasario mėnesį, prieš pat Vilniaus knygų mugę, pasirodė nauja, deja, pomirtinė Marcelijaus Martinaičio knyga „Nenoriu nieko neveikti". Pirmas ir labai tvarus įspūdis: kokia graži knyga! Jos dailininkė Deimantė Rybakovienė. Viršelyje poeto anūkės Justinos Skučaitės pieštas M. Martinaičio portretas – veido kontūras, atpažįstamas, rodantis geranoriškai ironiškąją, o gal ironiškai elegiškąją poeto asmenyb...


Trys žurnalistikos profesionalai literatūroje, trys skirtingi žanrai: proza, poezija, dokumentika, ir trys agregatinės meniškumo būsenos: skysta, minkšta, kieta. Kuri kuriam autoriui, teatsako apžvalga. Audronė Urbonai­tė. „Žydiškų daiktų kambarys". – Vilnius: „Alma littera", 2014. Apie trečiąją A. Urbonaitės knygą nepritinka kalbėti vienaprasmiškai, ypač trumpoje ir pasmerktoje nuslysti paviršiumi apžvalgoje, todėl prie pirminių išvadų dera eiti atsargiai, it į ranką imant „vyšninę vazą s...


Skaitome su Jakoszu: vasaris

2014-04-02 21:48:14

Prozos ir poezijos kultūrinėje spaudoje apžvalga ir komentarai Manding, šįsyk teks šneką pradėti be visokių įžangų, –­ daugumą dalykų, kuriuos vienas sau mintijau apie kultūrinę spaudą, jau pasakiau anksčiau. Be to, esu kontūzytas (Poezijos dieną smagiai nulėkiau nuo savo dviračio) – tai dar, žiūrėk, prikalbėčiau kokių nesąmonių. Todėl prieš prabildamas apie literatūrines publikacijas, atliksiu tik tai, ką privalau, o privalau, – nors čia tik sąžinės klausimas, – atsiprašyti „Durų" leidėjų, k...


David Lynch. „Pagauti didžiąją žu­vį: meditacija, sąmonė, kūrybingumas". Iš anglų kalbos vertė Goda Grigolytė. – Vilnius: „Tyto alba", 2014. Kadangi Davidas Lynchas – ne tik kino ir televizijos režisierius, bet dar ir tapytojas bei kompozitorius, jau keturis dešimtmečius praktikuojantis TM (transcendentinę meditaciją), natūralu, kad ir TM, ir muzikai, ir tapybai knygoje skiriama nemažai dėmesio. Šitos kūrybinės praktikos neįkyriai papildo pagrindinę – kiną, tik šiek tiek apmaudu, kad knygoje...


Massimo Sandalis, 29-erių, baigęs pramoninių biotechnologijų studijas Bolonijos universitete, šiuo metu – tyrėjas Kembridže, Anglijoje (prieš trejus metus buvo kalbama apie jo darbą tiriant Parkinsono ligą), prieš dešimt dienų savo tinklaraštyje paskelbė ilgą įrašą anglų kalba apie frustracijas, kylančias dirbant mokslinį tiriamąjį darbą. Pabaigoje buvo paskelbtas ketinimas „atgauti gyvenimą" ir per keletą dienų įrašas sulaukė itin gausaus dalijimosi bei diskusijų internete (netrukus Sandalis...


Humanitarinių mokslų daktarė Jurgita Katkuvienė jau daugiau kaip dešimtį metų dirba literatūros teorijos srityje. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete ji atlieka podoktorantūros stažuotę tema „Semiotika ir fenomenologija: reikšmės atsiradimo sąlygos". Mokslininkę apie tai, ką iš viso reiškia dirbti mokslinį darbą, kalbina „Literatūros ir meno" literatūros kritikos puslapių redaktorė Neringa Mikalauskienė. Tavo podoktorantūros projekte, kurio tikslas, kaip supratau, analizuoti kūniškumo san...


Visos šios trys knygos mane užkabino keliais anotacijų žodžiais (eilės tvarka): „apokalipsės akivaizdoje", „1996-ieji Lietuvoje" ir „spagečių vesternas". Visas jas pirmiausia sieja aktualizuotas žanras. Be to, Šerelytė ir Žilinskas daugiau ar mažiau fantastinius įvykius plėtoja konkrečiose Lietuvos miestų erdvėse (Raudo strategija pabrėžtinai priešinga). Žilinskas ir Raudas rašo žiūrėdami filmus ir klausydami muzikos (Šerelytė rašo pabrėžtinai „iš galvos"). Renata Šerelytė. „Kokono bala­dės". –...


Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. „Vilniaus skulptūrų kelias". – Vilnius: Modernaus meno centras, 2013. Vilnius vėl vilioja pasivaikščioti žiemą primirštomis gatvėmis, įkvėpti Neries, pasėdėti ramiame skvere, pavyzdžiui, prie Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, ar tęsti tradiciją landžiojant po mažus senamiesčio kiemus, vis iš naujo nustembant – taip, ir čia gyvena žmonės. Menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės sudarytas „Vilniaus skulptūrų kelias" tokiems pasivaikščiojimams tinka ideal...