„Savo darbais neliečiu filosofinių ar egzistencinių temų. Man svarbi šmaikšti, ironiška kūrinių raiška. Kaip teigė prancūzų dramaturgas Pierre'as-Augustinas Caronas de Beaumarchais, „skubu pasišaipyti iš visko, nes kitaip man tektų pravirkti". Ironija mano darbuose atsiskleidžia per akiratyje šmėstelėjusių „personažų", kasdienės aplinkos transformavimą, „dygių" bruožų iškėlimą į pirmąjį planą.
Aplinka, žmonės: jų išorė ar charakterio savybės – kūrybiniame procese man svarbiausi. Stengiuosi atskleisti ne tik individualias asmens silpnybes ar būdo bruožus, bet juos paaštrinti ir hiperbolizuoti. Kiekvienas darbas – skirtinga situacija. Kiekvienam kūriniui – skirtingas ironijos kiekis.
Daliai darbų įgyvendinti aš pasirinkau ready made objektus: fotoaparatą, švirkštą, lūpdažį. Suteikus jiems naują medžiagiškumą, daiktai tampa skulptūriniais objektais, vaizduojančiais ironizuotus „personažus".
Savo kūriniams įgyvendinti mažąją plastiką pasirinkau siekdamas išnaudoti tradicines skulptūros technologijas, papildant jas savo pastebėjimais, kuriuos atradau ankstesniuose kūrybiniuose etapuose. Jos kūrimas – tai įdomus ir sudėtingas procesas: iki galutinio idėjos įgyvendinimo reikia prisiliesti prie skirtingų technologijų ir medžiagų."
(Gediminas Pašvenskas)