Jūratės Stauskaitės piešinys
„Apie 1988-uosius – mane ,,trinktelėjo" piešimo žaibas, nubloškęs pirmapradžių instinktų link (šios parodos salėse tuo galima įsitikinti kai kuriuose fiziologiniuose vaizdeliuose). Šokau žmogų visais pavidalais kaip pamišusi, nes supratau, kad šiuo makabrišku veiksmu atgaivinu savo praėjusio – anapusinio – šokėjos – gyvenimo instinktus. Keli šimtai to pasiutusio laiko piešinių manęs nepaleido ir visa, kas vyksta iki šiol, yra vis dar nesibaigiančio mano šokio išklotinė." (J. Stauskaitė)
