Kamilės Jankauskaitės ir Viktorijos Tamaliūnaitės „Distopija

Fotoreportažas iš VDA parodų erdvėje „Kreatoriumas / meno krosnys“ (Maironio g. 6, Vilnius  (VDA senųjų rūmų II kiemas)) iki birželio 12 d. veiksiančios Kamilės Jankauskaitės ir Viktorijos Tamaliūnaitės parodos „Distopija“. Rusnės Šimulynaitės nuotraukos.

 

Kamilės Jankauskaitės ir Viktorijos Tamaliūnaitės „Distopija

 

Ekologinės problemos kelia susirūpinimą, vertybinius ir prioritetų klausimus, verčia galvoti apie pasaulio ateitį, ką žmonės paliks Žemei ir ateities kartoms. Iš dabarties perspektyvos galima suprasti, kad žmonės paliks didelę neigiamą žymę, kuri pakenks tiek patiems žmonėms, tiek kitoms gyvybės formoms. Suvokiant tai kyla klausimas ar verta stengtis ir kovoti prieš tai, ką vargu ar galima sustabdyti. Kyla baimė, kad kai ateis visuotinis supratimas gali prasidėti bandymas nebe spręsti problemas, o gelbėtis ir išgyventi.

„Gamta menininkams išlieka įkvėpimo šaltinis nuo neatmenamų laikų, tačiau pastaraisiais metais kylant grėsmėms ir neišvengiamai klimato krizei norisi tai reflektuoti ir pasinaudoti menu kaip platforma informuotumui didinti ir skatinti susimąstyti apie tvaresnę ateitį. Anglimi piešti vaizdiniai atspindi dabartinės žmogaus veiklos padarinius. Iškastinio kuro deginimas, išmetamosios dujos, vandens tarša, intensyvi gyvulininkystė, atliekų perteklius, vis labiau veikia klimatą ir temperatūrą Žemėje. Dėl šių veiklų į atmosferą išsiskiria didžiuliai kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių ten ir taip susidaro dėl natūralių procesų, todėl stiprėja šiltnamio efektas, kuris neleidžia šilumai išsisklaidyti į kosmosą ir spartina klimato kaitą.“ – Kamilė

„Viena iš ryškiausiai matomų problemų yra šiukšlių perteklius ir nesustabdomas jų kaupimasis. Tai ir paskatino susimąstyti apie jų tolimesnį likimą ir ką su visu tuo kiekiu daryti, nes kaip žinia ne visos atliekos yra perdirbamos, o kai kurių sunykimas užtrunka daugybę metų. Susimąsčiau apie praeities – dabarties – ateities santykį, o tiksliau apie tai, kas nebuvo išspręsta laiku. Tuomet pradėjau ieškoti praeities palikimo dabartyje. Archeologai atkasinėja gyvūnų kaulus, liekanas, fosilijas, randa jų per daugybę amžių suakmenėjusius pėdsakus. Ar gali būti taip, jog ateityje taip bus atkasinėjamos šiukšlės? Ar gali būti, kad laikui bėgant bus pamiršta apie šių daiktų buvusią paskirtį, kurią reikės ištirti ir suprasti iš naujo? Bet tai tik keli iš daugelio klausimų kylančių apie ateitį ir pasaulio likimą.“ – Viktorija.

 

Kamilės Jankauskaitės ir Viktorijos Tamaliūnaitės „Distopija

 

 

Draugai