Keithas Haringas: „Menas yra gyvenimas. Gyvenimas yra menas. Jų svarba perdėta ir iki galo nesuprasta“

Fotoreportažas iš Pizos „Mėlynuose rūmuose“ („Palazzo Blu“) iki balandžio 17 d. veiksiančios amerikiečių dailininko Keitho Haringo (1958-1990) retrospektyvinės parodos. Tomos Gudelytės nuotraukos.

„Pirmąkart Europoje eksponuojami 170 menininko kūrinių iš asmeninės Kazuo Nakamura kolekcijos (Nakamura Keith Haring Collection) Japonijoje. Būtent Pizoje gatvės meno tėvu laikomas K. Haringas 1989 m. nutapė savo paskutinį garsųjį grafitį – „Tuttomondo“, 180 kv. m. freską ant Šv. Antano abatijos sienos, laikomą jo meniniu testamentu. Paroda aprėpia platų K. Haringo palikimą ir tyrinėja įvairias menininko naudotas technikas, vizualinę kalbą (tapyba, skulptūra, iliustracijos knygoms, informaciniai plakatai). Pirmieji K. Haringo darbai atsirado metro stotyse ant reklaminių iškabų („Subway Drawings“, 1981-1983). Menininkas išgarsėjo stilizuotais gyvūnais ir žmogeliukais, daug kūrė vaikams – jo piešiniai puošia vaikų ligoninių ir dienos centrų sienas, 8 deš. paniro į socialinę tematiką: siekė atkreipti visuomenės dėmesį į narkotikų epidemiją JAV, atominio karo, rasizmo, homofobijos grėsmę, saugaus sekso prevenciją. Vieni stipriausių parodoje eksponuojamų ciklų – „Apocalypse“ (1988), įkvėptas niūrios rašytojo Williamo S. Burroughso vizijos ir realizuotas iškart po ŽIV diagnozės; „The Blueprint Drawings“ (1990) – paskutinė 17 nespalvotų piešinių serija, vaizduojanti žmonijos destrukciją ir asmeninę neviltį.“ (Toma Gudelytė)