Kristinos Paulauskaitės-Ramonaitienės „(ne)LIESTI“

Fotoreportažas iš LDS Klaipėdos galerijoje iki balandžio 17 d. veiksiančios keramikės Kristinos Paulauskaitės-Ramonaitienės parodos „(ne)LIESTI“. Rosanos Lukauskaitės ir Mariaus Ramonaičio nuotraukos.

 

Videoreportažas ČIA

 

Kristinos Paulauskaitės-Ramonaitienės keramikoje auginamas naujas požiūris į šią meno sritį. Drąsūs eksperimentai,  keramikos kūrinių jungimas su kitomis medžiagomis, net nepastebimos minimalios elektronikos integracijos atskleidžia plačias keramikos meno galimybes ir galimybę kitu požiūrio kampu pamatyti neatmenamus laikus menančią keramikos meno sritį. Keramikės kūriniuose neatsiejama žmogaus ir gamtos ryšio tematika, kūriniai dažnai sužmoginami, suteikiant jiems rankas, kojas, ausis ir t.t. Taip siekiant vis labiau, giliau paveikti žiūrovą, atrasti ryšį, kalbėtis apie vidinį pasaulį, jausmus.

Parodos „(ne)LIESTI“ kūriniai lyg siurrealistiniai personažai dar kūrybos procese pradeda norėti prabilti, pasirodyti, išsakyti mintis, norus, suvaidinti savo vaidmenį. Jie tarsi pasakų herojai, atklydę į menininkės pasąmonę, kad turėtų galimybę gimti. Per juos kūrėja išreiškia emocijas, mintis akistatoje su kasdienybe ir joje gyvenančiais jausmais – nerimu, baime, tikėjimu, viltimi, laime, meile, netikėtumais, nusivylimais. Keramikės kūryboje jau senai auginama mintis, kad kūriniai kalbėtų patys už save. Šioje parodoje didelė dalis kūrinių tikrai kalbą, jaučia, girdi ir kviečia būti LIEČIAMI. Taip įvairiais jutimais įtraukdami žiūrovus. O, kad kūriniai iš tikrųjų prabiltų į pagalbą ateina technologijos – sustingę keramikos dirbiniai įgauna gyvybės, taip tapdami savotiškais aktoriais ar gyvomis dekoracijomis. Parodos kūriniuose, integruotos minimalios šiuolaikinės elektronikos galimybės padeda perteikti konkrečius vaizdus ir mintis. 

 

Kristinos Paulauskaitės-Ramonaitienės „(ne)LIESTI“