Tai Tado Kazakevičiaus fotografijų ciklas „Senoji Vilnia“, kuris sukurtas vykdant projektą, fotografinį tyrimą „Vieta ir laikas: Naujoji Vilnia“ (https://www.naujavilnia.lt/)  Fotografas šiame cikle įamžino senąsias Naujosios Vilnio kapines, paminklų fotografijas.

 

„Tadas Kazakevičius pirmenybę teikia pakraščio kapinių kultūrai. Kapinių memorialas kuria alternatyvų pasakojimą apie Naująją Vilnią. Išlikusi kelių skirtingų kultūrų antkapių raiška – fotografinė-istorinė raiška – yra įamžinimo raiška. Tokioje įamžinimo raiškoje, tokiame vizualiniame-fotografiniame memoriale tarsi esama kelių skirtingos fotografinės ir istorinės topografijos tekstūrų. O tose fotografinėse tekstūrose – sudėtingos vizualinės galerijos. Įamžinančios kapinių išraiškos, į amžiną ateitį nukreipiančios išraiškos: jose yra stabdančių ir trikdančių nyksmo ženklų. Kapinės yra vizualinė vietovės galerija ir dėl šios memorialinės galerijos atsiranda galimybė perskaityti vietovę kaip vizualinę tekstūrą per tas nukreipiančias fotografines išraiškas. Jų deformacija, erozija, jų poveikio kovos yra atminties ir užmaršties sandūros. Iš jų stilistikos, deformuotų formacijų, iš tų fotografinių, geometrinių ovalų kyla naujos vizualinės paieškos. Paieškos ieškoti raiškos vykstančioje ir jau įvykusioje – kultūriškai ir socialiai įvykdytoje – raiškoje. Miesto pakraščio tekstūra yra perskaitoma per vizualinę kapinių tekstūrą.“ – Jurgis Dieliautas.